Pasirodo, skolinantis pinigų kokiam nors reikalui, bendroje sumoje skolinti pinigai neturėtų viršyti 20 proc. Viename ankstesnių įrašų savo nuomonę parašiau, kad savų lėšų reiktų turėti bent 60-70 proc. Apie tai informacijos anksčiau nebuvau radęs ar gavęs, pateikiau grynai savo nuomonę. Ką gi, kadangi gavau naujos informacijos iš pakankamai autoritetingo šaltinio, reikia pakoreguoti ir savo "labai svarbią" nuomonę.
Deja, tas šaltinis neakcentavo, verslui ar vartojimui skolinti pinigai turi sudaryti tokią dalį. Aš lieku prie savo nuomonės, kad ne daugiau 20 proc. sumos gali būti skolinamasi su vartojimu susijusiuose reikaluose. Manau, kad versle egzistuoja įvairiausios išimtys ir atvejai, kai galima dirbti vien tik su skolintais pinigais (geriausias pavyzdys - bankai, jie vien tik su klientų pinigais dirba :) ).
Ir vis tik, kodėl vartojimui skolintis iki 20 proc., o ne daugiau? Vėlgi apie tai informacijos nebuvo, todėl dalinuosi savo išvedžiojimais :), kuriais bandau paaiškinti, kodėl įsipareigojimai tampa didesni nei atrodo ir kad pavojinga skolintis daugiau nei 20 proc. Nes esant didesnei skolintų pinigų daliai tiesiog neužteks turimų lėšų padengti įsipareigojimams ir GARANTUOTAI kils problemų.
Tarkim, turime 80 Lt, pasiskoliname 20 Lt ir perkame daiktą už 100 Lt. Mūsų įsipareigojimas 20 Lt (20 proc.). Dabar įsivaizduokime, kad, neturėdami savų 80 Lt perkame tą daiktą išsimokėtinai, daiktą gavome, sutartį, kad sumokėsime, pasirašėme, pinigų (20 Lt pirmajam įnašui) pasiskolinome. Taigi, turime įsipareigojimą už 120 Lt: 100 Lt už daiktą ir 20 litų skolos. Netikėtai mūsų geradarys skolintojas pareikalavo tuos 20 Lt skubiai jam grąžinti dėl kokių nors svarbių priežasčių. Rezultatas: turime daiktą už 100 Lt ir 0 litų, o mus dar spaudžia pasiskolintus 20 Lt grąžinti. Matote, kad neturint pinigų, problema tampa ir procentaliai mažos sumos.
O įsivaizduokite, kad iškart skolinotės visą 100 Lt ir juos po to, jau kai įsigijote daiktą, skubiai pareikalavo grąžinti. Dabar problemų turite už 200 Lt - rūpestį grąžinti skolą plius rūpestį išsimokėti už įsigytą daiktą. Gerai, jei pavyko tiesiog grąžinti daiktą į parduotuvę be jokių netesybų, lieka tada tik 100 Lt problema, kurią lengvai išsprendžiate atgal atiduodami pasiskolintus pinigus (palūkanų čia nevertiname). Tačiau liekate be nieko :), ir be daikto, ir be 200 Lt problemos.
Pridėkite prie šių skaičių po tris nulius, dar įvertinkite, kaip pvz. nukrito per krizę butų kainos, įvertinkite, kad nėra taip paprasta nutraukti įsipareigojimą dėl paskolos butui, ir pagalvoję pabandykite spėti, kodėl rodos taip nelauktai netikėtai tiek daug žmonių įklimpo į bėdas dėl prisiimtų paskolų... :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.