Kuo skiriasi infliacija nuo pinigų nuvertėjimo?

Dauguma finansinių žinių stokojančių žmonių apie infliaciją žino tik tiek, kad kai ji yra, tai kyla kainos, viskas brangsta, alga lieka ta pati, reiškia, pragyvenimo lygis smunka, nes už tą pačią algą įsigyjama mažiau prekių ir paslaugų, reiškia, pinigai nuvertėjo.
Tikrovė yra šiek tiek kitokia. Ją ir pabandykime suvokti.
Pavyzdys: gentis surinko 1 kg (1000 g) aukso ir jos vadas nusprendžia išleisti pinigus šio aukso kiekio pagrindu, tarkim 1000 specialiai pažymėtų žievės gabalų. Kiekvieną žievės lapą galima iškeisti į 1 g aukso. Žievės gabalai išdalijami gentainiams ir šie jais naudojasi kaip mainų priemone laikydamiesi vertės supratimo, kad būtent 1 lapas žievės yra lygus 1 g aukso. Paprastumo dėlei tarkim, kad apsukriausias genties medžiotojas galų gale už kailius iš kitų gentainių susirinko į savo rankas visus tuos žymėtus 1000 žievės gabalėlių. Nuėjęs pas šamaną, saugantį auksą, jis paprašo tuos 1000 lapelių iškeisti į 1 kg aukso. Galimi atvejai:
1. Šamanas nežinia kur pradangino 0.43 kg aukso. Pareiškia apsukriajam medžiotojui, kad aukso atsargos, kurių pagrindu ir cirkuliavo žieviniai pinigai, tesudaro 0.57 kg ir kad tiek ir ne daugiau išmokės už 1000 žievės gabalų. Tai ir yra pinigų nuvertėjimas - sumažėjo vertybių, kuriomis užtikrinama pinigų vertė, o pinigų kiekis išliko tas pats.
2. Šamanas iš kažkur iškasė ir saugykloje laiko nebe 1 kg, o 1.31 kg aukso. Ir su vadu dar sutarė, kad pinigų kiekio (žievės gabaliukų skaičiaus) nedidins. Tokiu atveju laikytume, kad pinigų vertė išaugo, nes, nepakitus jų kiekiui, padaugėjo jų vertę pagrindžiančių vertybių. Pinigų vertė išliktų pastovi, jei padidėjus vertybių kiekiui būtų išleistas proporcingas jomis pagrįstų pinigų kiekis (papildomai sužymimi dar 310 lapelių ir paleidžiami į apyvartą).
3. Aukso likęs tas pats kilogramas, tačiau šamanas pareiškia, kad, "ekonominiais sumetimais" yra išleista dar 500 žievės lapelių to paties aukso pagrindu. Taigi, visą 1 kg aukso atiduodsiąs už 1500 lapelių. Čia ir yra infliacija - padaugėjo pinigų kiekis, nors pinigų vertę užtikrinančių vertybių kiekis liko tas pats.
Matote skirtumą? Nors tiek pinigų nuvertėjimas tiek infliacija turi panašias pasekmes - imame gyventi blogiau - tačiau jų priežastys yra skirtingos. Vienu atveju mažėja pinigų vertę užtikrinančios vertybės, kitu atveju - prispausdinama didesnis pinigų kiekis tam pačiam vertybių skaičiui. Dar painiavos sukelia tai, kad abu šie procesai (pinigų nuvertėjimas ir infliacija) vyksta vienu metu (ne visada) - pinigų kiekis didinamas, o vertybių kiekis mažėja.
Dar sunkiau tai suprasti tampa ir todėl, kad šiandien gana sunku vienareikšmiškai nustatyti vertybių kiekį ir jam aptarnauti reikalingą pinigų kiekį. Tai daroma skaičiuojant kad ir tą patį BVP (šalies bendrasis vidaus produktas) bei kitus rodiklius. Deja, pasigilinę po interneto platybes šia tema pamatysite, kiek ir kokių yra kiekvieno rodiklio apskaičiavimo privalumų ir trūkumų, kad problemų žmonija su pinigais, jų kiekiu, juos padengiančių vertybių kiekiu ir viso to objektyviu suskaičiavimu turi daugiau nei realiai išsprendžia...
Suvokti šiuos skirtumus tarp pinigų nuvertėjimo ir infliacijos derėtų ir tam, kad žinoti, kaip kiekvieno iš mūsų rodos menki veiksmai prisideda prie visuotinio gyvenimo blogėjimo :). Nors atrodo, kad dirbame vis daugiau ir daugiau, vertybių sukuriame irgi vis daugiau...
Pažadu, kad parašysiu kažkada įrašą, kaip vyksta procesas, kuriuo didinamas pinigų kiekis rinkoje ir kaip čia gaunasi, kad kiekvienas mūsų, kas skolinasi iš bankų (būtent iš tokių ir panašių kredito įstaigų, o ne iš draugo :) ), prisideda prie infliacijos (ne pinigų nuvertėjimo) augimo...
Ir rekomenduoju vieną straipsnelį akiračio praplėtimui:
http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/4853ef160f93e.1