2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Greiti patarimai (arba pirmoji pagalba) kaip išvengti greitų paskolų ir kitų bėdų su finansais

           Pradėkim nuo to: būkite kritiški viskam, kas čia parašyta, aklai netikėkite nei vienu žodžiu. Patys viską permąstykite, pasverkite, įvertinkite, susiraskite kitų šaltinių. Domėkitės, mąstykite ir spręskite savarankiškai. Tai svarbiausia.
Toliau.
Dažnai dalis žmonių į bankus ar kitas finansų įstaigas žiūri su kažkokia pagarbia baime. O jų atstovų klauso išsižioję lyg ten didžiausia gyvenimo išmintis lietųsi. O turim suprasti, kad bet kokios finansinės institucijos yra lygiai tokie patys verslo vienetai kaip ir elementarus uab'as. Tai viena. Antra - bet koks darbas, bet kokia darbinė veikla visų pirma pareikalauja sąnaudų. Nėra jokios veiklos be sąnaudų. Trečia, jei įmonė patirs tik sąnaudas, t.y., jei ji nesugebės uždirbt pinigų daugiau nei reikia padengti daromoms sąnaudoms dėl savo atliekamų funkcijų, ji tiesiog bankrutuos. Ketvirta - bet kokioje įmonėje yra asmenys, dažniausiai vadinami savininkais. Jų veikla organizuoti įmonės veiklą, t.y. patirti išlaidas, bet tokias ir tiek, kad ateitų pajamos, didesnės nei patirtos išlaidos. Tai kas lieka - jų pelnas :). Kapitalizme kitaip būti negali. Gerai tai ar blogai? Atskiras klausimas ir apie jį čia neketinu gilintis.
Taigi, iš to, ką jau žinome apie finansinį uab'ą, supraskime, kad jis veikia taip, kaip ir bet kokia normali verslo įmonė, kad visų pirma uždirbtų, todėl ir daro tai, kad uždirbtų - t.y. kažką parduoda klientams. Jei mes iš jo kažką nupirkom - jis uždirbo. Ar iš to išlošėm ir mes? Čia jau patys turit galvot. Joks bankas nėra ta kažkokia mistinė gera būtybė, kuri mums esą labdaringai altruistiškai stengiasi padėt. Kaip ir į kokią maisto prekių parduotuvę duoną atveža ne todėl, kad jūs norit valgyti, o todėl, kad dėl savo noro valgyt jiems už tai atnešit kažkokią savo naudą mainais. Supraskit, ko norit, kai kažką perkat iš banko, skaičiuokit, ar jums tai apsimoka iš banko ar kitos finansų įstaigos pirkti. Ir banko dieviškumo ir paslaptingumo šydas nukris...
Dar keli patarimai (tik kad jie padėtų, reikia veikti pagal juos):
1. pamirškite iliuzijas, kad kažkas, neskaitant savo artimiausių žmonių, šeimos, (valdžia, fondai, sodra, bažnyčia, toliau tęskit patys) jumis kaip nors pasirūpins.
2. pamirškit iliuzijas, kad štai, kažkam duosit lėšų, ir kažkas už jus jums tų pinigų (su tokia pačia verte) uždirbs ("prasuks") daugiau nei kad įnešit, ir gyvensit atsipūtę. Apskritai, kodėl kažkas turėtų norėti Jums parūpinti daugiau pinigų nei kad sau pačiam? Ką?
3. Visada prisiminkite, jei pinigai (ar bet koks turtas) yra ne jūsų rankose, jei juos patikėjote kažkam kitam, rizika, kad jūs jų neatgausite, yra visada. Kipras – tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių. Tiesiog tai naujausias ir kol kas skambiausias. Kas sekantis?
4. Turėkite kuo mažiau bankų sąskaitų. Pilnai pakanka vienos.
5. Sąskaitoje nelaikykite daugiau pinigų nei jų reikia jūsų tipiniams einamiesiems pavedimams padaryti. Geriausia pinigus įnešti prieš pat planuojamą mokėjimą. Jei pajamos iš darbo ar kitur pervedamos į sąskaitą, kuo greičiau nusiimkite, palikdami tik tiek, kiek reikia planuojamiems artimiausiems tipiniams pavedimams.
6. Nelaikykite bankuose indėlių. Neturėkite jokių bankinių produktų, įskaitant investicinį gyvybės draudimą, kur tenka nuolat iš savo kišenės mokėti įnašus "investavimui".
7. Jei turite skolų, kuo greičiau grąžinkite ir daugiau nesiskolinkite. Greitesniam skolos grąžinimui įpraskit nuo bet kokių pajamų tam tikrą procentą (min dešimt) iškart atiduoti skoloms padengti. Svarbu! Kad neįklimptumėte į skolas, visų pirma skirkite skolinimąsi pvz., verslo įmonių, kurios turi pinigų, bet naudoja banko,o ne savo pinigus (t.y. turi kuo padengti skolą esant reikalui) nuo skolinimosi, kai "trūksta iki algos" - tai yra žudantis atvejis daugeliui. Deja, bet privalote mokėti išgyventi su tiek, kiek turite pajamų. Tai žiauru, bet jei skolinsitės trūkumams padengti, bus dar žiauriau.
8. Jei atsiskaitymams įpratote naudoti banko kortelę - laikykite tai žalingu įpročiu ir meskite. Kortelė – tik debetinė ir tik pinigų nusiėmimui ar jei bankas turi tokius bankomatus, pinigų įnešimui. Kitiems atsiskaitymams, visur kur tik įmanoma, naudokitės grynaisiais.
9. Pagalvokite apie saugią vietą gryniesiems ir kitoms turimoms vertybėms, dokumentams ir panašiai. Prisiminkit, kad daugelis apiplėšimų įvyksta dėl informacijos nutekėjimo, kai gal patys per daug parodot (net artimiems, patikimiems žmonėms), kur ką ir kiek turit. Todėl įpraskit laikyti liežuvį už dantų, kai kalba pasisuka apie jūsų pinigus ir kitus turto reikalus. Pasidomėkit, kiek kainuoja įvairūs turto draudimai ar seifo banke nuoma. Kartais, priklausomai nuo to, kiek ko turite saugoti, tai gali būti pigesni reikalai nei įsivaizduojate, ypač jei šeimoje keli nariai „susimetate“.
10. Turėkit atsidėję saugioje vietoje, tik jums žinomoje ir lengvai pasiekiamoje (jums) grynais sumą, reikalingą išgyvenimui bent 4-6 mėnesiams, tam atvejui, jei staiga nutrūksta gaunamų pajamų srautas. Deja, tai žiauru, nes kaip visada nėra iš ko, bet privalote dėl savęs ir savo artimiausių žmonių tai sukaupti.
11. Galvokite, gilinkitės, ieškokite, domėkitės, kur iš tiesų būtų geriausia nukreipti kitus atlikusius (jei yra, o jei nėra, tai privalo atsirasti) pinigus, išmokite pasiskaičiuoti suminį infliacijos poveikį.
12. Jei yra galimybė patiems užsiauginti maisto - auginkit, jei turit galimybę patys pasigamint sau reikalingus daiktus ar rūbus - gaminkit, jei yra galimybė ką nors išmokt, kas gyvenime pravers (nors šiam momentui atrodo, kad nereikia) - išmokit, reikalingus ūkyje įrankius - įsigykit. Jei turit galimybę pagelbėti ar bent pamokyti kaimyną - būtinai taip ir padarykit. Neprapulkite vieniši - bendraukite. Jei nėra galimybių – atraskite. Niekas už jus jums galimybių neatneš. O kodėl turėtų?

Vėl perskaitykite patį pirmą šio straipsnio sakinį.

Papildomai (ištrauka iš vieno senesnio mano straipsnio):

Tai į ką investuoti, kai aplink tiek pavojų?
Pirmiausia investuokite į savo sveikatą. Jei tikite, kad viskas, ko reikia dėl sveikatos, tai nusipirkti vaistų, jums tuo labiau reikia susirūpinti savo sveikata. Galbūt pakeisti mitybą, gal užsiimti mankšta, mesti rūkyti, nustoti vartoti alkoholį. Nieko verta viskas, ką turite, jei sergate. Dar investuokite į šiltus, gerus ir jaukius santykius su namiškiais, kaimynais, giminėmis, aplinkiniais. Tada ir įvairios negandos mažiau baisios, kai yra daug teigiamai jūsų atžvilgiu nusiteikusių ir galinčių padėti žmonių. Tačiau jei su jumis kiti žmonės bendrauja tik tam, kad turėtų naudos (arba tik dėl finansinės naudos jūs su kitais bendraujat) arba visai nebendrauja, jūsų santykių sritis apleista ir laukia dėmesio. Nėra prasmės būti turtingu, įžymiu, įtakingu ir t.t., jei nėra su kuo visu tuo nuoširdžiai pasidžiaugti ir ta sėkme pasidalinti.
O į ką investuoti savo uždirbtus atliekamus pinigus, kad jie nenuvertėtų ir net padaugėtų? Vieno atsakymo nėra. Ir aš nesiimu būti tuo žinančiuoju. Ieškokite, spręskite patys. Jūsų pinigai ir kiti finansų klausimai – jūsų problemos. Neturėkit pinigų nei kitokio turto – neturėsit SU JAIS SUSIJUSIŲ problemų. Kad problemos tada bus kitokios, čia jau atskira tema.
Reikia prisiminti, kad apčiuopiamos vertybės (prekės ir paslaugos) sukuriamos žmonių protu ir darbu (o ne vien darbu, ar vien protu). Ir jos turi vertę, jei yra tinkamos vartoti kitiems žmonėms, neša jiems kažkokią naudą, tenkina poreikius ir panašiai, tai yra, jei jas galite iškeisti į kitų žmonių sukurtas jums reikalingas gėrybes. Vienu žodžiu tai vadinasi – parduoti. Kad galėtumėte parduoti – reiškia turite daryti tai, ko tikrai reikia kitiems. Nes kitaip neparduosite. Neišsikeisite, neišmainysite į tai, ko reikia jums.
Spekuliavimas jokios realios papildomos vertės prekei ar paslaugai neprideda, tiesiog perskirsto jų valdytojus. Tai tėra loterija, kurioje yra keli laimėtojai ir jiems atitenka tų, kas pralaimėjo, gėrybės.
Išleiskite mažiau, nei gaunate pajamų. Ir niekada nesiskolinkite vartojimo išlaidoms apmokėti. Pajamos visada turi likti didesnės už išlaidas. Jei nepadidinate pajamų – peržiūrėkite ir sumažinkite išlaidas, kad jos neviršytų jūsų pajamų. Ieškokite būdų tai įgyvendinti.
Mano manymu, geras būdas yra investuoti laisvus pinigus į nuosavą verslą. Kad ir smulkų. Kuo daugiau žmonių savarankiškai sugebės tvarkytis su savo pinigais, ugdys savo verslumą ir tai perduos savo vaikams, kuo jų daugiau užsiims veikla, iš kurios turės bent minimalios finansinės naudos, kuo daugiau jausis esą savarankiški ir galintys patys savimi pasirūpinti, tuo turtingesnė ir saugesnė bei draugiškesnė visuomenė tapsime. Tikrai gaila, kad valstybiniu lygiu smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas po šiai dienai tėra tik skambūs žodžiai, kai nemažai žmonių, pabandę to imtis ir atsitrenkę į dirbtines, nereikalingas užtvaras, praranda verslumą ir iniciatyvą bei norą kažką patys padaryti, kad būtų geriau, kad patys nebūtų našta valstybei. Socialinę valstybės sistemą vertėtų pertvarkyti taip, kad žmonės kuo mažiau norėtų būti valstybės išlaikytiniai ir samdiniai, o jaustųsi patys savo krašto ir savo gyvenimo šeimininkais.
NIEKADA nedirbkite TIK dėl pinigų. Veikla, už kurią jums moka, privalo jums patikti. Kitaip būsite tiesiog nelaimingi.
Dar manau, kad verta turėti nesunkiai privažiuojamą lopinėlį žemės, su šuliniu ar vandens gręžiniu jame, su gabaliuku miško. Jokios krizės nebaisios, kai turi vandens atsigerti, vietos užsiauginti maistui, vietos susiręsti kad ir kukliai pastogei nuo šalčio ir lietaus, malkų iš miško pastogę apšildyti. Kas bus, jei išparduosim žemes užsieniečiams? Kur patys pasidėsim?
Ir dar kartą – jei ketinate investuoti, privalote tuo domėtis ir gilintis. Negalima savo uždirbtų pinigų palikti kitų valiai. Tikėjimas, kad kiti jums uždirbs pinigų tiesiog už tai, kad jūs davėte jiems savo pinigus, yra vienas pražūtingiausių.
Žinios apie finansus nėra nei sunkios, nei nesuprantamos, nei sudėtingos, kaip kad bandoma įteigti. Tik reikia patiems domėtis.
Netikėkite autoritetais, klausykite jų, bet kritiškai vertinkite, ką jie sako. Nes ir jie klysta. Ką galima pasakyti apie vieno banko prezidento patarėją, kuris viešai studentams pasakė, kad už paskolą įsigytas namas, kuriame gyvena, yra investicija? Pasirodo, autoritetas nežino, kad investicija, duodanti teigiamą grąžą, yra tik tuo atveju, jei įsigijote namą tam, kad parduotumėte brangiau nei pirkote (nors čia labiau – spekuliacija). O jei gyvenate name, neketindami jo parduoti, tai tik vartojimo išlaidos, nuodijančios ir bloginančios gyvenimą, o ne investicija.
Ir dar kartą.
Vėl perskaitykite patį pirmą šio straipsnio sakinį.

2013 m. vasario 13 d., trečiadienis

Nusimato naujų įrašų

Taip taip, per laiką prisikaupė dar visokių žinių, patirties, o ir pasauly dedasi visko įdomaus, todėl planuoju dar keletą įrašų. Tik dėl laiko, kada tai bus, nepažadu... Bet bus :).