Šiuolaikinis pinigų kūrimas arba kaip tai susiję su skolinimusi

Šį kartą įdedu ištrauką iš vadovėlio "Ekonomikos teorija", parašytą 2005-ais metais autorių kolektyvo, skirto Lietuvos aukštosioms mokykloms. Manau, kad pats trumpiau ir aiškiau neparašysiu to, kas išdėstyta. Perskaičius ir supratus cituojamos ištraukos (beveik viso poskyrio) mintį vertėtų dar kartą pamąstyti, kaip kiekvieno iš mūsų finansiniai veiksmai sumuojasi ir daugelio žmonių tarsi nedideli jų kasdieniniai sprendimai dėl paskolų galų gale turi ženklią įtaką visiems. Esmė yra ta, kad pinigai yra kuriami "iš nieko", remiantis tik prisiimtais skoliniais įsipareigojimais. Kokiu būdu paskola yra šiuolaikinės vergovės forma, esu savo nuomonę rašęs ankstesniuose įrašuose. Gero skaitymo!

citavimo pradžia:

...Dalinio rezervo principas dabar pirmiausia padeda reguliuoti pinigų pasiūlą. Jis realizuojamas įstatymu nustatant būtiną rezervą kaip procentinį banko depozitų kiekį.

Pinigų pasiūlos plėtimas ir mažinimas

Gali atrodyti, kad šiandien, kai joks bankas, išskyrus vyriausybės kontroliuojamą centrinį banką, jau nebegali leisti banknotų, pinigų kūrimas bankams nebeįmanomas. Jų emisija - vien vyriausybės rankose. Tačiau taip nėra. Prisiminkime, kad vienas iš pinigų pasiūlos elementų yra pinigų sumos, padėtos į einamąsias (čekines) sąskaitas, čekinius depozitus. Imkime pavyzdį ir pasekime pinigų kūrimo procesą. Tarkime, kad pilietis A pilnametystės proga iš savo dėdės gauna 1000 litų grynais pinigais. Pilietis A sumano atidaryti Žemaitijos banke nuosavą čekinę sąskaitą - įteikia bankui 1000 litų ir gauna čekių knygelę. Tarkime, kad privalomas banko rezervas yra 20 %. Vadinasi, bankas 200 litų uždaro į savo seifus, o 800 litų yra atliekamas rezervas. Tokio rezervo buvimas normaliomis sąlygomis jokiam bankui nėra pageidautinas, nes neduoda pelno, todėl bankas pasistengs jį likviduoti. Tuos 800 Lt Žemaitijos bankas paskolins, tarkime, rimtam klientui B, nuolatiniam Telšių gyventojui, sumaniusiam pirkti antrą automobilį. Banko aktyvų sąraše atsiranda įrašas - 800 Lt piliečiui B iš Telšių. Pinigų tarsi nepadaugėjo - 1000 litų, padėtų į banką, pasidalijo į 200 Lt, ,,įšaldytų" banko rezerve (rezervas gali būti tik grynieji pinigai bei depozitai Centriniame banke) ir 800 Lt, išduotų piliečiui B kaip paskola. Betgi pamiršome pilietį A. Jis su čekių knygele rankose dabar gali atsiskaityti už prekes ir paslaugas, išrašydamas čekius su nurodyta jo sąskaita Žemaitijos banke. Faktiškai jo rankose 1000 Lt pinigų. Vadinasi, bendra pinigų pasiūla po to, kai pilietis A padėjo 1000 Lt į banką, padidėjo iki 1800 Lt. Bet tai dar ne viskas. Pilietis B negaišo įgyvendinti savo planų, nusipirko automobilį ir 800 Lt atsidūrė firminės Opelio parduotuvės kasoje, iš kur kitą dieną jie buvo perkelti į Aukštaitijos banko Telšių skyrių. Toliau viskas vyko analogiškai -20% privalomo rezervo (160 Lt) liko banko seifuose, o 640 Lt buvo paskolinta ir tokia suma dar padidino pinigų pasiūlą. Visas pradinės 1000 Lt grynųjų pinigų sumos kelias, didinant pinigų pasiūlą, pavaizduotas lentelėje.

Pinigų pasiūlos augimas litais atsiradus naujiems (kai privalomas rezervas 20%)

Bankai	Nauji grynųjų pinigų indėliai (rezervai)	Privalomų rezervų prieaugis	Čekiniai depozitai, atsirandantys naujų paskolų pagrindu
Pradinis įnašas	1000,00	200,00	800,00
Antroji grandis	800,00	160,00	640,00
Trečioji grandis	640,00	128,00	512,00
Ketvirtoji grandis	512,00	102,40	409,60
Penktoji grandis	409,60	81,92	327,68
Šeštoji grandis	327,68	65,54	262,14
Septintoji grandis	262,14	52,43	209,71
Visos kitos grandys	1048,58	209,71	838,87
Iš viso	5000,00	1000,00	4000,00

Toks nebaigtine proporcija išreiškiamas procesas mums jau pažįstamas - su juo susidūrėme nagrinėdami multiplikatorių. Šio proceso formulė tokia: l+R+R+R^+R^ ... = 1/U-R), čia R - koeficientas, pagal kurį pradinis įrašas perrašomas į kitą įrašą. Mūsų pavyzdyje R = 0.8, taigi vadinamasis pinigų multiplikatorius šiuo atveju lygus 5. Jis reiškia, kad 1000 litų naujų rezervų atsiradimas banke pinigų pasiūlą padidina iki 5000 Lt. Vadinasi, pinigų pasiūla išaugo 4000 Lt, o jei būtume dar tikslesni, čekinių depozitų suma padidėjo 5000 Lt, o grynųjų pinigų kiekis sumažėjo 1000 Lt. Kuo mažesnis privalomo rezervo dydis, tuo daugiau išauga pinigų pasiūla, ir atvirkščiai. Šitaip privalomų bankų rezervų dydis gali būti panaudotas pinigų pasiūlai reguliuoti. Atvirkščia analogija veikia pinigų pasiūlos mažėjimo procesas.

citavimo pabaiga.

Jokia paslaptis, kad panašiu principu yra spausdinamas JAV doleris. Apie tai smulkiau galite paskaityti Čikagos banko brošiūroje, kurios pdf formato kopija klaidžioja po internetą (google paieškos lauke įrašykite modern money mechanics: pdf ir paspaudę antrą nuo viršaus paieškos rezultatą visą dokumentą parsisiųsite). Be abejo, šiam dokumentui garbės nedaro jo naudojimas visokiausiais neaiškiais propagandiniais tikslais, tačiau čia jau kiekvienam spręsti, kiek tai rimta ir pagrįsta. Tačiau tame pačiame rimtame vadovėlyje neradau atsakymo į visai įdomų klausimą: kadangi realybėje indėliai dedami ir paskolos išduodamos už palūkanas, kur yra galutinis Aukštaitijos ir Žemaitijos ir kitų bankų skolininkų PAPILDOMŲ pinigų šaltinis sumokėti palūkanoms? :)

Kuo skiriasi infliacija nuo pinigų nuvertėjimo?

Dauguma finansinių žinių stokojančių žmonių apie infliaciją žino tik tiek, kad kai ji yra, tai kyla kainos, viskas brangsta, alga lieka ta pati, reiškia, pragyvenimo lygis smunka, nes už tą pačią algą įsigyjama mažiau prekių ir paslaugų, reiškia, pinigai nuvertėjo.
Tikrovė yra šiek tiek kitokia. Ją ir pabandykime suvokti.
Pavyzdys: gentis surinko 1 kg (1000 g) aukso ir jos vadas nusprendžia išleisti pinigus šio aukso kiekio pagrindu, tarkim 1000 specialiai pažymėtų žievės gabalų. Kiekvieną žievės lapą galima iškeisti į 1 g aukso. Žievės gabalai išdalijami gentainiams ir šie jais naudojasi kaip mainų priemone laikydamiesi vertės supratimo, kad būtent 1 lapas žievės yra lygus 1 g aukso. Paprastumo dėlei tarkim, kad apsukriausias genties medžiotojas galų gale už kailius iš kitų gentainių susirinko į savo rankas visus tuos žymėtus 1000 žievės gabalėlių. Nuėjęs pas šamaną, saugantį auksą, jis paprašo tuos 1000 lapelių iškeisti į 1 kg aukso. Galimi atvejai:
1. Šamanas nežinia kur pradangino 0.43 kg aukso. Pareiškia apsukriajam medžiotojui, kad aukso atsargos, kurių pagrindu ir cirkuliavo žieviniai pinigai, tesudaro 0.57 kg ir kad tiek ir ne daugiau išmokės už 1000 žievės gabalų. Tai ir yra pinigų nuvertėjimas - sumažėjo vertybių, kuriomis užtikrinama pinigų vertė, o pinigų kiekis išliko tas pats.
2. Šamanas iš kažkur iškasė ir saugykloje laiko nebe 1 kg, o 1.31 kg aukso. Ir su vadu dar sutarė, kad pinigų kiekio (žievės gabaliukų skaičiaus) nedidins. Tokiu atveju laikytume, kad pinigų vertė išaugo, nes, nepakitus jų kiekiui, padaugėjo jų vertę pagrindžiančių vertybių. Pinigų vertė išliktų pastovi, jei padidėjus vertybių kiekiui būtų išleistas proporcingas jomis pagrįstų pinigų kiekis (papildomai sužymimi dar 310 lapelių ir paleidžiami į apyvartą).
3. Aukso likęs tas pats kilogramas, tačiau šamanas pareiškia, kad, "ekonominiais sumetimais" yra išleista dar 500 žievės lapelių to paties aukso pagrindu. Taigi, visą 1 kg aukso atiduodsiąs už 1500 lapelių. Čia ir yra infliacija - padaugėjo pinigų kiekis, nors pinigų vertę užtikrinančių vertybių kiekis liko tas pats.
Matote skirtumą? Nors tiek pinigų nuvertėjimas tiek infliacija turi panašias pasekmes - imame gyventi blogiau - tačiau jų priežastys yra skirtingos. Vienu atveju mažėja pinigų vertę užtikrinančios vertybės, kitu atveju - prispausdinama didesnis pinigų kiekis tam pačiam vertybių skaičiui. Dar painiavos sukelia tai, kad abu šie procesai (pinigų nuvertėjimas ir infliacija) vyksta vienu metu (ne visada) - pinigų kiekis didinamas, o vertybių kiekis mažėja.
Dar sunkiau tai suprasti tampa ir todėl, kad šiandien gana sunku vienareikšmiškai nustatyti vertybių kiekį ir jam aptarnauti reikalingą pinigų kiekį. Tai daroma skaičiuojant kad ir tą patį BVP (šalies bendrasis vidaus produktas) bei kitus rodiklius. Deja, pasigilinę po interneto platybes šia tema pamatysite, kiek ir kokių yra kiekvieno rodiklio apskaičiavimo privalumų ir trūkumų, kad problemų žmonija su pinigais, jų kiekiu, juos padengiančių vertybių kiekiu ir viso to objektyviu suskaičiavimu turi daugiau nei realiai išsprendžia...
Suvokti šiuos skirtumus tarp pinigų nuvertėjimo ir infliacijos derėtų ir tam, kad žinoti, kaip kiekvieno iš mūsų rodos menki veiksmai prisideda prie visuotinio gyvenimo blogėjimo :). Nors atrodo, kad dirbame vis daugiau ir daugiau, vertybių sukuriame irgi vis daugiau...
Pažadu, kad parašysiu kažkada įrašą, kaip vyksta procesas, kuriuo didinamas pinigų kiekis rinkoje ir kaip čia gaunasi, kad kiekvienas mūsų, kas skolinasi iš bankų (būtent iš tokių ir panašių kredito įstaigų, o ne iš draugo :) ), prisideda prie infliacijos (ne pinigų nuvertėjimo) augimo...
Ir rekomenduoju vieną straipsnelį akiračio praplėtimui:
http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/4853ef160f93e.1