Toliau.
Dažnai dalis žmonių į bankus ar kitas finansų
įstaigas žiūri su kažkokia pagarbia baime. O jų atstovų klauso išsižioję lyg
ten didžiausia gyvenimo išmintis lietųsi. O turim suprasti, kad bet kokios
finansinės institucijos yra lygiai tokie patys verslo vienetai kaip ir
elementarus uab'as. Tai viena. Antra - bet koks darbas, bet kokia darbinė
veikla visų pirma pareikalauja sąnaudų. Nėra jokios veiklos be sąnaudų. Trečia,
jei įmonė patirs tik sąnaudas, t.y., jei ji nesugebės uždirbt pinigų daugiau
nei reikia padengti daromoms sąnaudoms dėl savo atliekamų funkcijų, ji tiesiog
bankrutuos. Ketvirta - bet kokioje įmonėje yra asmenys, dažniausiai vadinami
savininkais. Jų veikla organizuoti įmonės veiklą, t.y. patirti išlaidas, bet
tokias ir tiek, kad ateitų pajamos, didesnės nei patirtos išlaidos. Tai kas
lieka - jų pelnas :). Kapitalizme kitaip būti negali. Gerai tai ar blogai?
Atskiras klausimas ir apie jį čia neketinu gilintis.
Taigi, iš to, ką jau žinome apie finansinį uab'ą,
supraskime, kad jis veikia taip, kaip ir bet kokia normali verslo įmonė, kad
visų pirma uždirbtų, todėl ir daro tai, kad uždirbtų - t.y. kažką parduoda
klientams. Jei mes iš jo kažką nupirkom - jis uždirbo. Ar iš to išlošėm ir mes?
Čia jau patys turit galvot. Joks bankas nėra ta kažkokia mistinė gera būtybė,
kuri mums esą labdaringai altruistiškai stengiasi padėt. Kaip ir į kokią maisto
prekių parduotuvę duoną atveža ne todėl, kad jūs norit valgyti, o todėl, kad
dėl savo noro valgyt jiems už tai atnešit kažkokią savo naudą mainais.
Supraskit, ko norit, kai kažką perkat iš banko, skaičiuokit, ar jums tai
apsimoka iš banko ar kitos finansų įstaigos pirkti. Ir banko dieviškumo ir
paslaptingumo šydas nukris...
Dar keli patarimai (tik kad jie padėtų, reikia
veikti pagal juos):
1. pamirškite iliuzijas, kad kažkas, neskaitant savo
artimiausių žmonių, šeimos, (valdžia, fondai, sodra, bažnyčia, toliau tęskit
patys) jumis kaip nors pasirūpins.
2. pamirškit iliuzijas, kad štai, kažkam duosit
lėšų, ir kažkas už jus jums tų pinigų (su tokia pačia verte) uždirbs
("prasuks") daugiau nei kad įnešit, ir gyvensit atsipūtę. Apskritai,
kodėl kažkas turėtų norėti Jums parūpinti daugiau pinigų nei kad sau pačiam?
Ką?
3. Visada prisiminkite, jei pinigai (ar bet koks
turtas) yra ne jūsų rankose, jei juos patikėjote kažkam kitam, rizika, kad jūs
jų neatgausite, yra visada. Kipras – tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių.
Tiesiog tai naujausias ir kol kas skambiausias. Kas sekantis?
4. Turėkite kuo mažiau bankų sąskaitų. Pilnai
pakanka vienos.
5. Sąskaitoje nelaikykite daugiau pinigų nei jų
reikia jūsų tipiniams einamiesiems pavedimams padaryti. Geriausia pinigus
įnešti prieš pat planuojamą mokėjimą. Jei pajamos iš darbo ar kitur pervedamos į
sąskaitą, kuo greičiau nusiimkite, palikdami tik tiek, kiek reikia
planuojamiems artimiausiems tipiniams pavedimams.
6. Nelaikykite bankuose indėlių. Neturėkite jokių
bankinių produktų, įskaitant investicinį gyvybės draudimą, kur tenka nuolat iš
savo kišenės mokėti įnašus "investavimui".
7. Jei turite skolų, kuo greičiau grąžinkite ir
daugiau nesiskolinkite. Greitesniam skolos grąžinimui įpraskit nuo bet kokių
pajamų tam tikrą procentą (min dešimt) iškart atiduoti skoloms padengti.
Svarbu! Kad neįklimptumėte į skolas, visų pirma skirkite skolinimąsi pvz.,
verslo įmonių, kurios turi pinigų, bet naudoja banko,o ne savo pinigus (t.y.
turi kuo padengti skolą esant reikalui) nuo skolinimosi, kai "trūksta iki
algos" - tai yra žudantis atvejis daugeliui. Deja, bet privalote mokėti
išgyventi su tiek, kiek turite pajamų. Tai žiauru, bet jei skolinsitės
trūkumams padengti, bus dar žiauriau.
8. Jei atsiskaitymams įpratote naudoti banko
kortelę - laikykite tai žalingu įpročiu ir meskite. Kortelė – tik debetinė ir
tik pinigų nusiėmimui ar jei bankas turi tokius bankomatus, pinigų įnešimui.
Kitiems atsiskaitymams, visur kur tik įmanoma, naudokitės grynaisiais.
9. Pagalvokite apie saugią vietą gryniesiems ir
kitoms turimoms vertybėms, dokumentams ir panašiai. Prisiminkit, kad daugelis
apiplėšimų įvyksta dėl informacijos nutekėjimo, kai gal patys per daug parodot
(net artimiems, patikimiems žmonėms), kur ką ir kiek turit. Todėl įpraskit
laikyti liežuvį už dantų, kai kalba pasisuka apie jūsų pinigus ir kitus turto
reikalus. Pasidomėkit, kiek kainuoja įvairūs turto draudimai ar seifo banke
nuoma. Kartais, priklausomai nuo to, kiek ko turite saugoti, tai gali būti
pigesni reikalai nei įsivaizduojate, ypač jei šeimoje keli nariai „susimetate“.
10. Turėkit atsidėję saugioje vietoje, tik jums
žinomoje ir lengvai pasiekiamoje (jums) grynais sumą, reikalingą išgyvenimui
bent 4-6 mėnesiams, tam atvejui, jei staiga nutrūksta gaunamų pajamų srautas.
Deja, tai žiauru, nes kaip visada nėra iš ko, bet privalote dėl savęs ir savo
artimiausių žmonių tai sukaupti.
11. Galvokite, gilinkitės, ieškokite, domėkitės,
kur iš tiesų būtų geriausia nukreipti kitus atlikusius (jei yra, o jei nėra,
tai privalo atsirasti) pinigus, išmokite pasiskaičiuoti suminį infliacijos
poveikį.
12. Jei yra galimybė patiems užsiauginti maisto -
auginkit, jei turit galimybę patys pasigamint sau reikalingus daiktus ar rūbus
- gaminkit, jei yra galimybė ką nors išmokt, kas gyvenime pravers (nors šiam
momentui atrodo, kad nereikia) - išmokit, reikalingus ūkyje įrankius -
įsigykit. Jei turit galimybę pagelbėti ar bent pamokyti kaimyną - būtinai taip
ir padarykit. Neprapulkite vieniši - bendraukite. Jei nėra galimybių –
atraskite. Niekas už jus jums galimybių neatneš. O kodėl turėtų?
Vėl perskaitykite patį pirmą šio straipsnio
sakinį.
Papildomai (ištrauka iš vieno senesnio
mano straipsnio):
Tai
į ką investuoti, kai aplink tiek pavojų?
Pirmiausia investuokite į savo sveikatą.
Jei tikite, kad viskas, ko reikia dėl sveikatos, tai nusipirkti vaistų, jums
tuo labiau reikia susirūpinti savo sveikata. Galbūt pakeisti mitybą, gal
užsiimti mankšta, mesti rūkyti, nustoti vartoti alkoholį. Nieko verta viskas, ką
turite, jei sergate. Dar investuokite į šiltus, gerus ir jaukius santykius su
namiškiais, kaimynais, giminėmis, aplinkiniais. Tada ir įvairios negandos
mažiau baisios, kai yra daug teigiamai jūsų atžvilgiu nusiteikusių ir galinčių
padėti žmonių. Tačiau jei su jumis kiti žmonės bendrauja tik tam, kad turėtų
naudos (arba tik dėl finansinės naudos jūs su kitais bendraujat) arba visai nebendrauja,
jūsų santykių sritis apleista ir laukia dėmesio. Nėra prasmės būti turtingu,
įžymiu, įtakingu ir t.t., jei nėra su kuo visu tuo nuoširdžiai pasidžiaugti ir
ta sėkme pasidalinti.
O į ką investuoti savo uždirbtus
atliekamus pinigus, kad jie nenuvertėtų ir net padaugėtų? Vieno atsakymo nėra.
Ir aš nesiimu būti tuo žinančiuoju. Ieškokite, spręskite patys. Jūsų pinigai ir
kiti finansų klausimai – jūsų problemos. Neturėkit pinigų nei kitokio turto –
neturėsit SU JAIS SUSIJUSIŲ problemų. Kad problemos tada bus kitokios, čia jau
atskira tema.
Reikia prisiminti, kad apčiuopiamos vertybės
(prekės ir paslaugos) sukuriamos žmonių protu ir darbu (o ne vien darbu, ar
vien protu). Ir jos turi
vertę, jei yra tinkamos vartoti kitiems žmonėms, neša jiems kažkokią naudą,
tenkina poreikius ir panašiai, tai yra, jei jas galite iškeisti į kitų žmonių
sukurtas jums reikalingas gėrybes. Vienu žodžiu tai vadinasi – parduoti. Kad
galėtumėte parduoti – reiškia turite daryti tai, ko tikrai reikia kitiems. Nes
kitaip neparduosite. Neišsikeisite, neišmainysite į tai, ko reikia jums.
Spekuliavimas
jokios realios papildomos vertės prekei ar paslaugai neprideda, tiesiog
perskirsto jų valdytojus. Tai tėra loterija, kurioje yra keli laimėtojai ir
jiems atitenka tų, kas pralaimėjo, gėrybės.
Išleiskite mažiau, nei gaunate pajamų. Ir
niekada nesiskolinkite vartojimo išlaidoms apmokėti. Pajamos visada turi likti
didesnės už išlaidas. Jei nepadidinate pajamų – peržiūrėkite ir sumažinkite
išlaidas, kad jos neviršytų jūsų pajamų. Ieškokite būdų tai įgyvendinti.
Mano manymu, geras būdas yra investuoti
laisvus pinigus į nuosavą verslą. Kad ir smulkų. Kuo daugiau žmonių
savarankiškai sugebės tvarkytis su savo pinigais, ugdys savo verslumą ir tai
perduos savo vaikams, kuo jų daugiau užsiims veikla, iš kurios turės bent
minimalios finansinės naudos, kuo daugiau jausis esą savarankiški ir galintys
patys savimi pasirūpinti, tuo turtingesnė ir saugesnė bei draugiškesnė
visuomenė tapsime. Tikrai gaila, kad valstybiniu lygiu smulkaus ir vidutinio verslo
skatinimas po šiai dienai tėra tik skambūs žodžiai, kai nemažai žmonių, pabandę
to imtis ir atsitrenkę į dirbtines, nereikalingas užtvaras, praranda verslumą
ir iniciatyvą bei norą kažką patys padaryti, kad būtų geriau, kad patys nebūtų
našta valstybei. Socialinę valstybės sistemą vertėtų pertvarkyti taip, kad
žmonės kuo mažiau norėtų būti valstybės išlaikytiniai ir samdiniai, o jaustųsi
patys savo krašto ir savo gyvenimo šeimininkais.
NIEKADA nedirbkite TIK dėl pinigų. Veikla,
už kurią jums moka, privalo jums patikti. Kitaip būsite tiesiog nelaimingi.
Dar
manau, kad verta turėti nesunkiai privažiuojamą lopinėlį žemės, su šuliniu ar
vandens gręžiniu jame, su gabaliuku miško. Jokios krizės nebaisios, kai turi
vandens atsigerti, vietos užsiauginti maistui, vietos susiręsti kad ir kukliai
pastogei nuo šalčio ir lietaus, malkų iš miško pastogę apšildyti. Kas bus, jei
išparduosim žemes užsieniečiams? Kur patys pasidėsim?
Ir dar kartą – jei ketinate investuoti,
privalote tuo domėtis ir gilintis. Negalima savo uždirbtų pinigų palikti kitų
valiai. Tikėjimas, kad kiti jums uždirbs pinigų tiesiog už tai, kad jūs davėte
jiems savo pinigus, yra vienas pražūtingiausių.
Žinios apie finansus nėra nei sunkios, nei
nesuprantamos, nei sudėtingos, kaip kad bandoma įteigti. Tik reikia patiems
domėtis.
Netikėkite autoritetais, klausykite jų,
bet kritiškai vertinkite, ką jie sako. Nes ir jie klysta. Ką galima pasakyti
apie vieno banko prezidento patarėją, kuris viešai studentams pasakė, kad už
paskolą įsigytas namas, kuriame gyvena, yra investicija? Pasirodo, autoritetas
nežino, kad investicija, duodanti teigiamą grąžą, yra tik tuo atveju, jei
įsigijote namą tam, kad parduotumėte brangiau nei pirkote (nors čia labiau –
spekuliacija). O jei gyvenate name, neketindami jo parduoti, tai tik vartojimo
išlaidos, nuodijančios ir bloginančios gyvenimą, o ne investicija.
Ir dar kartą.
Vėl perskaitykite patį pirmą šio straipsnio sakinį.
