2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Kol kas tiek

Taip, kol kas tiek, kol kas viskas, kol kas baigiu savo rašymus ir artimiausiu metu neplanuoju jokių naujų įrašų. Pakankamai jau čia prirašiau. Dėkui skaičiusiems ir skaitantiems, tikiuosi atradote ar atrasite sau kažką naudingo. Manau, kažkiek pavyko perteikti ką žinau iš praktikos bei šiaip susirinktų žinių bent šiokius tokius pradmenis apie praktinį savo asmeninių finansų tvarkymą (žr. ankstesnius, bene pirmuosius įrašus) bei platesnio finansų, siekiančių toliau nei mūsų piniginė, vaizdo rėmus. Kuo ir kaip pasinaudosite - jau jūsų valia. Be abejo, būtų malonu, jei naudodamiesi čia esančia medžiaga, užsimintumėte, kur ją radote. Jei yra klausimų ar temų pasiūlymų - kontaktuose nurodytas elektroninis paštas veikia, rašykite.

2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Ar tinklinis marketingas = finansinė piramidė?

   Iš karto pasisakau, kad nesu kokio nors tinklo agentas, bandantis kaip nors pagerinti tinklinės rinkodaros (TR), dar kitaip, nelietuviškai, tinklinio marketingo principu dirbančių bendrovių įvaizdžio. Tiesiog kitąsyk pabosta girdėt "specialistų" "aiškinimus" apie dalykus, kurių iš tikro iki galo nežino, o pateikia su išmanančių tonu, kaip gryniausią tiesą. O savo nežinojimą panašūs aiškintojai (ne tik šioje, bet ir kitose, nebūtinai su pinigais susijusiose srityse) išduoda savo pasiklydimu jau pradinėse sąvokose, net nekalbant apie kitus dalykus. Kad ir tokia labai populiari frazė "tie ar anie plauna Europos ar kokius ten pinigus". Nors daugeliu atvejų žmonės taip kalba apie neūkišką, netaupų lėšų panaudojimą, o kas tai yra "plovimas", nėra girdėję. Nes pinigų plovimas yra visai kas kita (apie tai internete irgi galima rasti užtektinai informacijos) - tai yra nelegaliai gautų pinigų įteisinimas/legalizavimas, kad jau užkabinom šiuos reikalus.
   Taigi, tikslų rinkodaros (marketingo) apibrėžimą lengvai galite susirasti internete. Paprastai šnekant, tai yra įvairiausios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti, padidinti vieno ar kito produkto ar paslaugos pardavimus, kad to ar ano dalyko žmonės kuo daugiau pirktų ir vartotų.
   Dar keli svarbūs dalykai apie rinkodarą, kuriuos puikiai žino tuo besidomintys. Kas tai per dalykai, padedantys daugiau parduoti? Čia tik trumpai savais žodžiais apžvelgsiu.
1. Paties žmogaus patirtis. Pats geriausias dalykas. Dėka jo žmogus garantuotai pirks ir pirks vieną dalyką, ir garantuotai nepirks kito jo analogo. Štai kodėl duodami įvairūs mėsgaliukai prekybcentriuose paragavimui ar šiaip visokie niekai pabandymui. Su viltimi, kad įgavęs patyrimo, palankiai pamanęs apie tuos daiktus, žmogus juos pradėtų pirkti.
2. Patikimų artimų žmonių, draugų ir t.t. patarimai, rekomendacijos ir panašiai, žinomi kaip "iš lūpų į lūpas". Veikia kiek silpniau nei tiesioginė patirtis, bet veikia. Ypač, kai patirties su to produkto vartojimu dar nėra.
3. Visokių ekspertų ir šiaip garsių, žymių žmonių pasisakymai apie kokius nors dalykus. Taikoma į tai, kad žmonės kaip minia nori kažkuo sekti ir lygiuotis. Irgi veikia.
4. Visa likusi reklama žiniasklaidoje, TV ir panašiai. Veikia tuo geriau, kuo daugiau ir dažniau "kalama", kol įkalama. Bene daugiausiai sąnaudų reikalaujanti rinkodaros sritis.
   Dabar galima toliau kalbėti apie tinklinę rinkodarą. Yra produkto sumanytojas, gamintojas, kuris nori savo produkciją pateikti į rinką. Tradiciniai keliai: pasinaudoti esamais prekybos tinklais, įsiprašyti pas juos į lentynas arba pačiam sukurti savo parduotuvių tinklą. Tiek vienas, tiek kitas keliai yra brangūs ir dar brangesni, ir tai yra didžiulė problema pačioje verslo pradžioje, kai produkto gamybos apimtys nedidelės, pajamų ir taip dar beveik nėra, o bankai finansavimo neduoda. Tinklinė rinkodara yra toks produkto pateikimo būdas, kai stengiamasi apsieiti be daugybės tarpinių grandžių: sandėlių, logistikos, savo ar kitų operatorių prekybos tinklo parduotuvių... Pagamintas pradinis nedidelis kiekis išplatinamas 2-ju iš keturių keliu, savo draugams, artimiesiems. Kam patiko, tas užsisako, tada ir pagamini ir vėl parduodi tiek kiek užsisakė tas tavo klientų ratas ar tinklas, kaip jį bepavadinsim. Jokių parduotuvių, jokios reklamos per TV ir visų kitų brangių dalykų, ėjimo per 4-ą, brangiai kainuojantį kelią. Ir laiko klausimas, kada tokiam gamintojui/platintojui, jei nori dirbti iš tiesų rimtai, teks nustatyti labai aiškias žaidimo taisykles, su kokiomis sąlygomis iš jo galima pirkti produktą sau ar su tikslu jį perparduoti toliau, draugų draugams ar artimiesiems, kurių tas pirmasis asmuo, pradėjęs gamybą, jau nepažįsta. Tai tiek tos TR pagrindų.
   Kodėl kitąsyk ne tiek pats TR būdu platinamas produktas kelia neigiamas nuostatas, o pati sistema, TR principu platinanti vieną ar kitą produktą? Mano manymu, tokia nuostata susijusi daugeliu atveju su žmonių godumu. Bent kiek žinomesni ir rimčiau per TR savo produkciją platinantys gamintojai nustato nuolaidų sistemą, kaip iš jų produkto pardavimo uždirbti platintojams. Smulkiau tingėjau gilintis, bet kiek supratau, tai nuolaidos priklauso nuo užsakomos produkcijos kiekio. Jei perki mažai ir sau, tai mokėsi pilną kainą, o kai jau turi žmonių, kurie irgi nori dar toliau jau saviems pažįstamiems parduoti tą produktą, tai tu produktą jau gauni su ženklia nuolaida, o pilną kainą sumoka anųjų galutiniai vartotojai, perkantys savo reikmėms, ir iš to tau jau ima byrėti procentai. Nuolaidų ir uždarbio procentų dydis būna viešai žinomas, todėl galutiniams vartotojams mokant visą sumą tačiau žinant apie 50 ir daugiau procentų nuolaidas, su kuriomis įsigijo tie, iš kurių jie perka, be abejo, tai kelia daugybę neigiamų minčių. Bet kas įdomiausia, tie patys pirkėjai, nuėję į bet kurį "tradicinį" prekybcentrį ir ten visokio šlamšto prisipirkę su 50-500 procentų (kartais gal ir dar didesniais) antkainiais jaučiasi puikiai. Nes jie tiesiog nežino, už kiek gamintojas yra sutaręs su prekybos centru atiduoti savo produkciją. Todėl, kadangi nežino, nesijaučia kaip nors apgaunami ir ramiai toliau sau permoka "tradicinėje" parduotuvėje už prekes ar paslaugas. O jei dar gauna kokią "iki 66 proc." nuolaidą (nors pradinis antkainis būna kokie kuklūs 200 proc.), iš viso būna euforijoje.
   Taip pat TR pagrindu dirbančiose struktūrose būna naudojama gana griežta pakopinė hierarchija, kad naujas platintojas gali produktą įsigyti tik iš to paties nuo seniau esančio platintojo, jo paties klientai - jau tik iš jo ir t.t. Tokia pakopinių ryšių struktūra, ją nupiešus, tikrai turės piramidės formą. Tačiau savo prigimtimi tai vis dėl to tinklas, žmonių ir jų ryšių, kurie panaudojami produkto platinimui, visuma. Nes piramidės forma yra ir bet kuriame prekybcentryje: "galva" - tai parduotuvės šeimininkai, o pagrindas - visi pirkėjai. Piramidė labai aiški. Praktiškai visos įmonės ir valdiškos įstaigos irgi turi piramidės pavidalo ryšius: virš visų - vadas, po juo - pavaldiniai. Tik dėl šitų piramidžių galvos nesukame. Jos per daug ir nesireklamuoja ir savo struktūrų, ryšių neaiškina. Tuo tarpu TR daugeliu atvejų labai aiškiai parodo savo struktūrą, ryšius, gaunamus procentus, uždarbius ir t.t. Todėl, "praregėję" žmonės ir pamato piramidę, jos ryšiais keliaujančius pinigų srautus, prisimena dar kartu kažkada išgirstą žodį "finansinė", ir ima kartoti į kairę dešinę, kad ten ar ten aferistai finansinę piramidę (FP) stato ir tuoj tuoj visus paleis skurdžiais... O tai, kad už pinigus, kaip ir įprastoje parduotuvėje, yra mainais duodamas kažkoks daiktas, pamirštama.
   TR turi ryškų bendrumą su FP. Tai atvejai, kai FP yra organizuojama naudojantis TR principais. Atseit, tavo procentai už indėlį priklausys kiek dar atvesi naujų indėlininkų. O tokių pavyzdžių taip pat yra, žiniasklaidoje informacijos apie tai yra. Tai, be abejo sumenkina TR, tik ar TR dėl to kalta pati savaime? Tai viena įdomesnių rinkodaros sričių, nes veikia kaip minėjau ne žemiausiame 4-ame, o 2-ame lygyje, apsieina be daugybės išlaidų personalui, infrastruktūrai, o gaunami pinigai sėda ne vienam vieninteliam gamintojui ar parduotuvių tinklo savininkui, bet pasklinda ir pas kitus TR sistemos dalyvius. Palinkėčiau tiesiog būti atidžiais ir žiūrėti, kur kam ir kodėl atiduodate savo pinigus.