Seniai planuotas įrašas apie finansines piramides.
Lietuvoje čia pradininkai buvo garsioji „Sekundė“. Prieš kurį laiką iš naujo
galvą vėl kelti bandė MMM. Na, o apie visokius smulkesnius atvejus kitą kartą
niekas nė nepraneša.
Mano įrašo tikslas kiek kitas – duoti pagrindą supratimui,
kas tai yra tikra finansinė piramidė (FP), nes dažniausiai FP sąvoka vartojama
kalbant apie tinklinį marketingą (tinklinę rinkodarą (TR)). Tačiau FP yra šiek
tiek kitoks dalykas nei TR, ir finansiškai išprusęs asmuo turėtų suvokti tuos
skirtumus ir kiekvieną dalyką įvardinti savo vardu. Apie TR bus kitas, atskiras
įrašas. Reiktų paminėti, kad FP gali imituoti nebūtinai TR veiklą, o ir
kitokias realiai egzistuojančių verslų schemas, todėl FP sutapatinimas su TR
pernelyg susiaurina suvokimą apie pačią FP. Be to, jei TR yra gana griežtai
pakopinė sistema, tai FP gali būti ir bepakopė, kai visi, kas tik išgirsta apie
nerealią naudą, savo pinigėlius suneša tiesiai tiems, kas tai pažadėjo. Jei
gerai pamenu, „Sekundės“ atveju panašiai buvo. Internete taip pat pilna
informacijos apie tokį veikėją Ponzi, kurio vardu dabar vadinama dauguma FP.
Kadangi apie tai info pilna, manau, susirasit ir be konkrečių nuorodų :).
Toliau pacituosiu ištrauką, kuri šiek tiek supažindins su
FP matematiniu principu, iš prof. S.Girdzijausko knygos „Logistinė kapitalo
valdymo teorija“ dalies, kur pakankamai išsamiai nagrinėjamos finansinės
piramidės. Kas norėsit plačiau, nei kad ištraukoje pateikta, paskaityti, manau,
susirasit tą knygą ir paskaitysit :). Taigi, citavimo pradžia:
„Mūsų nagrinėjamos investicinių bendrovių tipo FP
(finansinės piramidės) su įprastu investavimu dažniausiai neturi nieko bendro.
Tokios bendrovės, prisidengdamos investavimu, organizuoja tik pinigų surinkimą,
žadėdamos nepaprastai dideles palūkanas. Iš pradžių tas palūkanas bendrovė moka
bet dažniausiai ne iš investicijų uždirbto pelno, o iš naujų ,,investuotojų“
įnašų. Tačiau ateina laikas, kai procentams mokėti nebeužtenka naujų atneštų
pinigų ir bendrovė žlunga: piramidė sugriūva.
Išnagrinėkime FP pinigų srautus. Imkime paprasčiausią
atvejį, kai FP organizatoriai surenka pinigus, žadėdami, pavyzdžiui, 20%
palūkanų per mėnesį (tai maždaug 792% metinių palūkanų!). Tarkime, kad egzistuoja
reikalavimas, jog įnašo neleidžiama atsiimti bent pirmuosius penkis mėnesius
(per šį laiką pradinė suma būtų išmokėta palūkanomis). Visų pirma tarkime, kad
FP klientai kiekvieną mėnesį įmoka vienodą pinigų sumą. Nustatykime, per kiek
mėnesių bus surinkta didžiausia suma pinigų ir po kiek laiko surenkamų pinigų
nebeužteks procentams mokėti. Imkime, kad Sn - pinigų suma, kurią sukaups
organizatoriai po n mėnesių. Sudarykime tokios veiklos teorinį modelį.
Užrašykime Sn reikšmes po vieno, dviejų, trijų ir t. t. mėnesių, t. y. tol, kol
surenkamų pinigų bent teoriškai užteks vien procentams mokėti:
S1=a
S2=a+0,8a=1,8a
S3=a+0,8a+0,6a=2,4a
S4=a+0,8a+0,6a+0,4a=2,8a
S5=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a=3a
S6=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0=3a
S7=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a=2,8a
S8=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a=2,4a
S9=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a=1,8a
S10=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a-0,8a=1,0a
S11=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a-0,8a-a=0
Skaičiavimų rezultatai rodo, jei
bus mokama 20 proc. palūkanų per mėnesį, pradiniai įnašai nebus investuojami,
bet ir nebus atsiimami, o ir naujų narių kas mėnesį ateis apytikriai tas pats
skaičius, tai maksimali suma bus sukaupta po penkių mėnesių ir tokia ji išliks
dar vieną mėnesį. Vėliau sukauptoji suma ima mažėti ir 11-ą mėnesį (jei FP iki
to išgyvens) visi pinigai bus išdalyti palūkanoms padengti.“
citavimo pabaiga.
Atkreipkite dėmesį, kad čia grynai
teorinis modelis, kai pinigai naudojami palūkanoms išmokėti, FP vadai jų
nesideda sau į kišenę. Kada ten „Sekundė“ ėmė veikti ir kada žlugo?
Taigi, FP vienas iš pagrindinių
bruožų: pinigai surenkami ir perdalinami (didžiajai daliai nusėdant be abejo
pas FP sumanytojus), niekur realiai jų „neįdarbinant“ grąžos gavimui. O jau į
kokį popierėlį tai įvyniota, kiek tai primena pakopinį TR, draudimą, investavimą
ar kitą veiklą, nebe taip ir svarbu. Beje, pamąstymui
pirmas
po ranka pasitaikęs straipsnis (nieko iš to puslapio nepažįstu ir nesu kaip
nors susijęs nei už ar prieš kas ten apskritai rašoma) apie tai, ar SoDra yra
FP? Manau, kad tai labai nepopuliarus klausimas, bet tikrai labai įdomus. Juk
valdžia gali keisti SoDros žaidimo taisykles (įmokų dydžiai, pensijinis amžius
ir pan.) ir taip jos gyvavimą pratęsti, neleisti subyrėti. Be to, išoriškai
žiūrint, SoDra padeda išmokomis, pensijomis ir t.t., akivaizdu, kad dalis
piliečių jaučia jos naudą, todėl, nežiūrint to, kad tai irgi sistema, kurioje
surenkami ir perdalinami pinigai, dar nedaug kas išdrįsta į šią sistemą
pažiūrėti kaip į galimą didžiausią legalią FP. Aš nesiimu teigti kad tai FP dėl
paprastos priežasties – nežinau SoDros matematinio modelio nei jo veikimo,
kuris, akivaizdu iš surenkamų mokesčių bei atiduodamų išmokų įvairovės, turėtų
būti kur kas sudėtingesnis.
