Kas ta finansinė piramidė?

Seniai planuotas įrašas apie finansines piramides. Lietuvoje čia pradininkai buvo garsioji „Sekundė“. Prieš kurį laiką iš naujo galvą vėl kelti bandė MMM. Na, o apie visokius smulkesnius atvejus kitą kartą niekas nė nepraneša.

Mano įrašo tikslas kiek kitas – duoti pagrindą supratimui, kas tai yra tikra finansinė piramidė (FP), nes dažniausiai FP sąvoka vartojama kalbant apie tinklinį marketingą (tinklinę rinkodarą (TR)). Tačiau FP yra šiek tiek kitoks dalykas nei TR, ir finansiškai išprusęs asmuo turėtų suvokti tuos skirtumus ir kiekvieną dalyką įvardinti savo vardu. Apie TR bus kitas, atskiras įrašas. Reiktų paminėti, kad FP gali imituoti nebūtinai TR veiklą, o ir kitokias realiai egzistuojančių verslų schemas, todėl FP sutapatinimas su TR pernelyg susiaurina suvokimą apie pačią FP. Be to, jei TR yra gana griežtai pakopinė sistema, tai FP gali būti ir bepakopė, kai visi, kas tik išgirsta apie nerealią naudą, savo pinigėlius suneša tiesiai tiems, kas tai pažadėjo. Jei gerai pamenu, „Sekundės“ atveju panašiai buvo. Internete taip pat pilna informacijos apie tokį veikėją Ponzi, kurio vardu dabar vadinama dauguma FP. Kadangi apie tai info pilna, manau, susirasit ir be konkrečių nuorodų :).

Toliau pacituosiu ištrauką, kuri šiek tiek supažindins su FP matematiniu principu, iš prof. S.Girdzijausko knygos „Logistinė kapitalo valdymo teorija“ dalies, kur pakankamai išsamiai nagrinėjamos finansinės piramidės. Kas norėsit plačiau, nei kad ištraukoje pateikta, paskaityti, manau, susirasit tą knygą ir paskaitysit :). Taigi, citavimo pradžia:

„Mūsų nagrinėjamos investicinių bendrovių tipo FP (finansinės piramidės) su įprastu investavimu dažniausiai neturi nieko bendro. Tokios bendrovės, prisidengdamos investavimu, organizuoja tik pinigų surinkimą, žadėdamos nepaprastai dideles palūkanas. Iš pradžių tas palūkanas bendrovė moka bet dažniausiai ne iš investicijų uždirbto pelno, o iš naujų ,,investuotojų“ įnašų. Tačiau ateina laikas, kai procentams mokėti nebeužtenka naujų atneštų pinigų ir bendrovė žlunga: piramidė sugriūva.

Išnagrinėkime FP pinigų srautus. Imkime paprasčiausią atvejį, kai FP organizatoriai surenka pinigus, žadėdami, pavyzdžiui, 20% palūkanų per mėnesį (tai maždaug 792% metinių palūkanų!). Tarkime, kad egzistuoja reikalavimas, jog įnašo neleidžiama atsiimti bent pirmuosius penkis mėnesius (per šį laiką pradinė suma būtų išmokėta palūkanomis). Visų pirma tarkime, kad FP klientai kiekvieną mėnesį įmoka vienodą pinigų sumą. Nustatykime, per kiek mėnesių bus surinkta didžiausia suma pinigų ir po kiek laiko surenkamų pinigų nebeužteks procentams mokėti. Imkime, kad Sn - pinigų suma, kurią sukaups organizatoriai po n mėnesių. Sudarykime tokios veiklos teorinį modelį. Užrašykime Sn reikšmes po vieno, dviejų, trijų ir t. t. mėnesių, t. y. tol, kol surenkamų pinigų bent teoriškai užteks vien procentams mokėti:

S1=a

S2=a+0,8a=1,8a

S3=a+0,8a+0,6a=2,4a

S4=a+0,8a+0,6a+0,4a=2,8a

S5=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a=3a

S6=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0=3a

S7=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a=2,8a

S8=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a=2,4a

S9=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a=1,8a

S10=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a-0,8a=1,0a

S11=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a-0,8a-a=0

Skaičiavimų rezultatai rodo, jei bus mokama 20 proc. palūkanų per mėnesį, pradiniai įnašai nebus investuojami, bet ir nebus atsiimami, o ir naujų narių kas mėnesį ateis apytikriai tas pats skaičius, tai maksimali suma bus sukaupta po penkių mėnesių ir tokia ji išliks dar vieną mėnesį. Vėliau sukauptoji suma ima mažėti ir 11-ą mėnesį (jei FP iki to išgyvens) visi pinigai bus išdalyti palūkanoms padengti.“

citavimo pabaiga.

Atkreipkite dėmesį, kad čia grynai teorinis modelis, kai pinigai naudojami palūkanoms išmokėti, FP vadai jų nesideda sau į kišenę. Kada ten „Sekundė“ ėmė veikti ir kada žlugo?

Taigi, FP vienas iš pagrindinių bruožų: pinigai surenkami ir perdalinami (didžiajai daliai nusėdant be abejo pas FP sumanytojus), niekur realiai jų „neįdarbinant“ grąžos gavimui. O jau į kokį popierėlį tai įvyniota, kiek tai primena pakopinį TR, draudimą, investavimą ar kitą veiklą, nebe taip ir svarbu. Beje, pamąstymui

http://www.mazimokesciai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=25:bet-kuri-vyriausyb-pradjusi-naikinti-sodros-finansin-piramid-neivengiamai-grius&catid=2:naujausi

pirmas po ranka pasitaikęs straipsnis (nieko iš to puslapio nepažįstu ir nesu kaip nors susijęs nei už ar prieš kas ten apskritai rašoma) apie tai, ar SoDra yra FP? Manau, kad tai labai nepopuliarus klausimas, bet tikrai labai įdomus. Juk valdžia gali keisti SoDros žaidimo taisykles (įmokų dydžiai, pensijinis amžius ir pan.) ir taip jos gyvavimą pratęsti, neleisti subyrėti. Be to, išoriškai žiūrint, SoDra padeda išmokomis, pensijomis ir t.t., akivaizdu, kad dalis piliečių jaučia jos naudą, todėl, nežiūrint to, kad tai irgi sistema, kurioje surenkami ir perdalinami pinigai, dar nedaug kas išdrįsta į šią sistemą pažiūrėti kaip į galimą didžiausią legalią FP. Aš nesiimu teigti kad tai FP dėl paprastos priežasties – nežinau SoDros matematinio modelio nei jo veikimo, kuris, akivaizdu iš surenkamų mokesčių bei atiduodamų išmokų įvairovės, turėtų būti kur kas sudėtingesnis.