Mano manymu, yra trijų rūšių įgūdžiai, lemiantys bet kurio žmogaus finansinę situaciją:
1. Pinigų išleidimo įgūdžiai,
2. Pinigų uždirbimo įgūdžiai,
3. Turto išlaikymo/kaupimo/didinimo įgūdžiai.
Na, dėl pirmo įgūdžio tai klausimų mažiausia - pinigus išleisti, jei tik jų yra, tikrai lengva ir paprasta. Eini ir perki kažką. Prasti išleidimo įgūdžiai formuojasi, jei imame išleisti daugiau nei uždirbame, imame vartojimo paskolas ir t.t.
Uždirbti pinigus, ypač gerus pinigus, sugeba jau gerokai mažiau žmonių. Skirtingai nuo to, kad išleisti moka visi. Didesnių pinigų uždirbimui jau reikia nuolat kelti sau klausimą "kaip tai padaryti?", ieškoti galimybių, mokytis, na ir aišku, dirbti kuo geriau. Gaila, bet nedaugelis žmonių šios srities įgūdžius lavina.
Įdomu tai, kad sugebėjimai uždirbti pinigus ir taupus jų išleidimas dar negarantuoja turtingumo :). Tam reikalingi gebėjimai kaupti ir didinti turtą. Trumpiau tai pavadinčiau investavimo įgūžiais.
Visus šiuos įgūdžius išlavinę ir praktikuojantys žmonės tiesiog privalo gyventi gerai :).
2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis
2010 m. gegužės 11 d., antradienis
Pardavimų technologijų pažinimas
Kažkada turėjau naivią mintį rašyti apie tai, kaip atsilaikyti prieš visokias pardavėjų gudrybes, kuriomis jie siekia kažką mums parduoti. Vieną dieną supratau, kad nebūtina tam gaišti laiko. Viskas yra kur kas paprasčiau - literatūros ir kursų, seminarų, skirtų pardavėjams, pardavimų ir marketingo technologijoms, jų gerinimui ir tobulinimui, yra per akis. Taigi, belieka tą informaciją žinoti (perskaityti vieną kitą pardavimų bei marketingo (lietuviškai - rinkodaros) knygelę, nueiti į kokį pardavimų seminarą) ir kitą kartą einant apsipirkti jau matai, kaip ir ką pardavėjas bando žaisti, kad tik kažką įsiūlyti :). Vaizdžiai sakant - pažinkime priešą (čia tik palyginimas, pardavėjų jokiu būdu nelaikau priešais), ypač jei jis pats apie save skleidžia daugiau negu reikia informacijos, ir tada patys būsime jam atsparesni. O tuo pačiu - geriau tvarkysimės su savo išlaidomis, nemėtysim sunkiai uždirbtų pinigų kur pakliuvo.
2010 m. gegužės 3 d., pirmadienis
Galios supratimas
Ir vėl apie psichologinius dalykus :). Nes kaip jau sakiau, būtent jie labiausiai įtakoja mūsų kišenės reikalus. Kodėl tiek daug žmonių skundžiasi pinigų trūkumu ir kartu mėgsta išlaidauti? Vėlgi, čia grynai mano nuomonė: ta dauguma turi klaidingą galios suvokimą. Jie jaučiasi gerai, jaučiasi stiprūs ir galingi, kai LEIDŽIA pinigus.
Tam, kad imtume iš tiesų valdyti savo išlaidas, suvokime vieną paprastą dalyką - bet koks pinigų išleidimas mus SILPNINA. Stiprūs ir galingi esame tik tada, kai patys sugebame pasirūpinti įplaukomis, didesnėmis nei mūsų išlaidos.
Tam, kad imtume iš tiesų valdyti savo išlaidas, suvokime vieną paprastą dalyką - bet koks pinigų išleidimas mus SILPNINA. Stiprūs ir galingi esame tik tada, kai patys sugebame pasirūpinti įplaukomis, didesnėmis nei mūsų išlaidos.
Gryni pinigai
Mano manymu, yra dar vienas dalykas, kuris trukdo tvarkytis su asmeniniais finansais. Tai grynų pinigų baimė. Daug žmonių vis daugiau naudojasi mokamosiomis kortelėmis bei internetiniais pavedimais. Technologijos ir pažanga yra gerai, kol tai su saiku. Pats turiu ir banko kortelę, ir internetine bankininkyste naudojuosi. Tačiau kortelės atsiskaitymams už duonos kepaliuką nenaudoju, o internete darau pavedimus tik tada, kai tai greičiau ir pigiau nei atsiskaityti grynais. Pavyzdžiui, negaištu laiko internete, jei kitais reikalais būdamas mieste einu pro ryšio bendrovės pastatą ir tuo pačiu užeinu susimokėti už telefoną. Laiko sąnaudos tos pačios, be to, nereikia mokėti bankui už daromą pavedimą. Na, čia smulkmenos. Kiekvienu konkrečiu atveju žiūrim, kaip greičiau, paprasčiau ir pigiau.
Grįžtam prie technologijų ir baimės. Manau, kad kuo daugiau žmogus naudojasi kortele ir internetu, tuo mažiau jo smegenis pasiekia pačių pinigų kaip materialaus objekto, kurį galima skaičiuoti, paskirstyti, atsiskaityti, suvokimas. Tai yra, žmogus atpranta nuo pinigų valdymo, o kartu atpranta ir nuo atsakomybės pats tvarkytis su finansais. Kartu atsiranda ir grynų pinigų baimė - vos tik atsiras piniginėje bent keli šimtai grynųjų, tai iškart atsiranda įsivaizdavimas, kad juos tuoj pamesim, kad visi apylinkės kišenvagiai apie tai jau žino ir taikysis juos pavogti, ir dar balažin kokių kvailysčių mintyse sukelia grynieji, esantys kišenėje. Tai ir laiko pinigus banko kortelėse, jomis atsiskaitinėja, pasirašo tiesioginį debetą viskam, kas tik įmanoma ir t.t. Ir viskas tam, kad išvengti grynų pinigų. Nenuostabu, kad jų ir trūksta :).
O mano požiūris į grynus yra labai teigiamas. Jų buvimas mano piniginėje kelia saugumo pojūtį. Jais visada galėsiu atsiskaityti net ir ten, kur nėra ar neveikia kortelių skaitytuvas (kiek jau sykių teko kartu buvusius pažįstamus, iš anksto nepasirūpinusius grynaisiais, gelbėt iš panašių situacijų, kai neveikė bankomatas ar terminalas...), ar iškilus netikėtai situacijai, kai pinigų labai skubiai reikia čia ir dabar (prisiminkit atvejus, kai sustabdė policija... :) ). Piniginės niekada nelaikau užpakalinėse kelnių kišenėse ar striukėse. Visada tik taip, kad jausčiau ją esant prie savęs, todėl vagystės tikimybė sumažėja iki minimumo. Be to, užtenka prisiminti, kad niekas aplinkui nežino, kiek iš tikro yra pinigų jūsų piniginėje, jei tik to atvirai viešose vietose nedemonstruojate. Be to, grynųjų praradimo atveju prarasite tik konkrečią sumą. O praradus kortelę - kur garantijos, kad suspėsite ją blokuoti? O kur papildomos išlaidos ir sugaištas laikas darantis naują kortelę? O kur nepatogumai, kai reikia grynųjų, o jų negalite skubiai gauti, nes bankomatas nedirba?
Taigi, siūlau baimintis tik tada, kai grynųjų piniginėje nėra :).
Grįžtam prie technologijų ir baimės. Manau, kad kuo daugiau žmogus naudojasi kortele ir internetu, tuo mažiau jo smegenis pasiekia pačių pinigų kaip materialaus objekto, kurį galima skaičiuoti, paskirstyti, atsiskaityti, suvokimas. Tai yra, žmogus atpranta nuo pinigų valdymo, o kartu atpranta ir nuo atsakomybės pats tvarkytis su finansais. Kartu atsiranda ir grynų pinigų baimė - vos tik atsiras piniginėje bent keli šimtai grynųjų, tai iškart atsiranda įsivaizdavimas, kad juos tuoj pamesim, kad visi apylinkės kišenvagiai apie tai jau žino ir taikysis juos pavogti, ir dar balažin kokių kvailysčių mintyse sukelia grynieji, esantys kišenėje. Tai ir laiko pinigus banko kortelėse, jomis atsiskaitinėja, pasirašo tiesioginį debetą viskam, kas tik įmanoma ir t.t. Ir viskas tam, kad išvengti grynų pinigų. Nenuostabu, kad jų ir trūksta :).
O mano požiūris į grynus yra labai teigiamas. Jų buvimas mano piniginėje kelia saugumo pojūtį. Jais visada galėsiu atsiskaityti net ir ten, kur nėra ar neveikia kortelių skaitytuvas (kiek jau sykių teko kartu buvusius pažįstamus, iš anksto nepasirūpinusius grynaisiais, gelbėt iš panašių situacijų, kai neveikė bankomatas ar terminalas...), ar iškilus netikėtai situacijai, kai pinigų labai skubiai reikia čia ir dabar (prisiminkit atvejus, kai sustabdė policija... :) ). Piniginės niekada nelaikau užpakalinėse kelnių kišenėse ar striukėse. Visada tik taip, kad jausčiau ją esant prie savęs, todėl vagystės tikimybė sumažėja iki minimumo. Be to, užtenka prisiminti, kad niekas aplinkui nežino, kiek iš tikro yra pinigų jūsų piniginėje, jei tik to atvirai viešose vietose nedemonstruojate. Be to, grynųjų praradimo atveju prarasite tik konkrečią sumą. O praradus kortelę - kur garantijos, kad suspėsite ją blokuoti? O kur papildomos išlaidos ir sugaištas laikas darantis naują kortelę? O kur nepatogumai, kai reikia grynųjų, o jų negalite skubiai gauti, nes bankomatas nedirba?
Taigi, siūlau baimintis tik tada, kai grynųjų piniginėje nėra :).
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)