Monetizavimas ir paskolos

Tai ne taip jau dažnai sutinkamas žodis. Dažniau per žiniasklaidą galime išgirsti sąvoką "monetarinė politika", kas reiškia "pinigų politika", arba tiesiog būdai, kaip valstybė tvarkosi su pinigais. Tačiau monetarinė valstybės politika mūsų čia nedomina, nes tai beveik niekada nesusiję su tuo, kaip išsaugoti ir padidinti savo asmeninius pinigus :).
Išsamesnius monetizavimo apibrėžimus galima rasti internete anglų kalba (surinkus paieškoje "monetization"). Lietuviškai bent man nieko gero nepavyko aptikti. Kaip sakiau, tai nedažnai vartojamas terminas. Tačiau tiems, kam rūpi sava kišenė, turėtų suvokti, ką šis terminas apibūdina.
Paprastai šnekant, monetizavimas reiškia pinigų įvedimą į rinką. Tarkim, užauginome 1000 ha miško. Einame į banką ir sutariame, kad bankas mums duos tiek ir tiek pinigų už tą mišką. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paskola už užstatą, kuriai naudojami kitų žmonių sunešti pinigai. Kaip tada atsiranda nauji pinigai, kurių rinkoje dar nebuvo? Taigi, supaprastintu atveju, mes, užauginę plyname lauke brandų, gerą, vertingą mišką, turėtume eiti į centrinį šalies banką, kuris turi teisę spausdinti pinigus. Parodome jam, kad štai sukūrėme naują vertybę, kurios iki šiol nebuvo, ir norime ją monetizuoti, t.y., gauti pinigų, kuriuos naudosime kaip mainų priemonę savais reikalais, t.y., paleisime juos į rinką. Miškas pereina į centrinio banko nuosavybę kaip turtinis pagrindas padengti naujai išleidžiamus pinigus, o mes gauname pluoštą naujų kupiūrų. Galime užaugintą mišką keisti į kitų sukurtas vertybes (pvz., maistą, transportą it pan.) nenaudodami pinigų. Tai primins senų senovę, kol dar nebuvo tarpinės atsiskaitymo priemonės - pinigų - ir vykdavo tik barteriniai (prekių, paslaugų) mainai, kurie buvo nepatogūs ir iššaukė pinigų atsiradimą.
Taigi, kaip monetizavimas vyksta šiandien?
Daugeliu atvejų tai daroma sukuriant skolas. Pavyzdžiui, mes nelaukiame kol užaugs miškas. Net jo nepradedame auginti. Tiesiog įtikiname banką, kad miškas tikrai bus. Tačiau pinigų mums reikia jau dabar. Taigi, mes naujus pinigus gauname ne už sukurtą naują turtą, o už įsipareigojimą sukurti tą naują turtą, už kurį pinigus gauname jau dabar. Šis procesas vėliau ir prisideda prie krizių ir nestabilumo pasaulyje kūrimo - pinigai yra, jie panaudojami, gal tiesiog pravalgomi, o turtas, kurį įsipareigota sukurti (išauginti mišką ar sąžiningai išmokėti paskolą už naują butą ar mašiną, tai praktiškai vienas ir tas pats), ne visada būna sukuriamas. Nes dingsta motyvacija kažką daryti, kai pinigai jau yra čia ir dabar, jais galima normaliai naudotis, o ką jau ten dėl to miško... Taigi, jei pirmu atveju pinigai turėjo pagrindą (buvo padengti realiu turtu - 1000 ha miško), tai už skolas sukurti pinigai NETURI pagrindo, jie nėra niekuo padengti, nebent žmonių TIKĖJIMU, kad popieriniai lapeliai, pavadinti pinigais, išties turi vertę... Skamba juokingai, bet tai ne taip linksma, kai žinai, kad tiesa yra būtent tokia. Užtat tampa aiškiau, kodėl geriau turėti ne pinigus, o aktyvus (žr. apie juos senesnius mano įrašus), kurie generuoja pinigus.
Pavyzdys gana primityvus ir ne visai tikslus. Tačiau tikiuosi, kad pradžiai to užteks geresniam supratimui apie kiekvienam žmogui svarbų monetizavimo procesą, kaip atsiranda pinigai valstybėje (visuotinai žinomas pavyzdys - JAV), kam sukuriamos skolos tarp valstybių, galų gale, koks bankams tikslas tam tikrais periodais skolinti labai geromis sąlygomis, ir koks tikslas kai kuriuo metu visai nutraukti skolinimą (čia išvis paprastas reikalas - tai daroma tam, kad perimti valdymo, naudojimo teisę į naujai sukuriamą turtą, o jo kūrėjus įpareigoti kurti toliau naują turtą bankų naudai).