Apie bankus iš arčiau

Prieš kalbant apie tai, kaip išsaugoti tai ką uždirbame ir sukaupiame, dar šis tas įdomesnio apie bankus:
http://www.sarmatas.lt/02/banku-veikla-is-arti/
Tai turėtų padėti suprasti jau ne kartą mano sakytą mintį, kad bankas šiandien toli gražu nėra saugi vieta mūsų pinigams.

Kas išlaidų šeimininkas?

Anoks čia džiaugsmas būti išlaidų šeimininku. Na, bet parodykite...
Aš čia apie dar vieno banko paslaugą "Finansų planuotojas".
Ta pati serija, ką jau esu rašęs http://savifinansai.blogspot.com/2011/09/mano-biudzteas.html
Net neįdomu.

Taupymas

Viename kažkuriame iš gerokai ankstesnių įrašų esu užsiminęs ir apie taupymą. Kuo toliau žiūrinėju po esamos sistemos, kurioje gyvename, užkaborius, tuo net ir tokia banali tema kaip taupymas, nebeatrodo tokia paprasta.
Klasikinis supratimas - dirbam daug ir sunkiai, uždirbam pinigų, išleidžiam mažiau, ir tik tam, kam būtinai reikia, ir būtinai atidedam, taupom kokiam nors tikslui. Norim kuo daugiau sutaupyti? Reiškia, reikia kuo daugiau uždirbti ir kuo mažiau išleisti, tuo didesnis skirtumas mūsų naudai liks pas mus. Ir nieko prasto tokiame supratime ir gyvenimo būde neprimąstysim. Jei norim apsieiti be rūpesčių su skolų grąžinimais (draugams, bankams), turim sugebėti savo pajamas ir išlaidas tvarkyti taip, kad pajamos viršytų išlaidas.
Esam sistemoje ne vieni. O sistemoje - kas vienam pajamos, tas kitam - išlaidos. Todėl būtų labai įdomu, jei staiga visi sutartinai imtų taupyti, tarkim, po 20 proc. nuo savo pajamų. Ir dar nutartų taupyti 10 metų, ir sutaupytą sumą kokiems nors tikslams išleisti ne anksčiau kaip po kokių 15-os metų. Pamėginkit patys su įvairiais skaičiais pažaisti, kiek kasmet pinigų būtų įšaldyta pas žmones kojinėse (kiek dar yra pasitikinčių bankais? :))) ). O jei žmonės dėl didesnių santaupų imtų ne tik stengtis daugiau UŽdirbti (kam daugiau dirbti, jei NEUŽdirbi daugiau?) bet ir mažiau išleisti? Atidžiau rinktųsi prekes ir paslaugas, rinktųsi ilgaamžius, kokybiškus daiktus, atsisakytų nereikalingų ir netgi žalingų produktų, galvotų, ko būtinai reikia, o be ko galima ir apsieiti? Tada būtų... teisingai, vartojimo sumažėjimas. Kristų gamyba, sumažėtų darbo, taigi, nebebūtų kaip daugiau uždirbti ir sutaupyti, nes vartojama mažiau. Ir vėl krizė... Mintį manau supratot. Apie tokias ūkio (nelietuviškai - ekonomikos) augimo/kritimo spirales keletas ekonomistų yra kažką rašę. Bendrai tai yra žinoma kaip taupymo paradoksas. Mums kol kas tiek ir tereikia - kad įsivaizduotume ir suprastume, kad visuotinis taupymas esamoje ūkio santvarkoje nėra ir nebus skatinamas (nebent tuščiais šūkiais). Nes tikras taupymas reikštų esamos santvarkos ūkio augimo stabdymą. Iš to visai įdomi išvada - taupyti tarsi apsimoka, nes visuomenės dauguma netaupo, o išleidžia, todėl belieka jų išleidžiamus pinigus priglausti, suteikiant išleidžiantiems tai, ko jie siekia įsigyti.
Taigi, dauguma netaupo. Valstybė taip pat. Vos tik kas - skubama skolintis. O skolinimasis (apie tai yra daug senesnių įrašų, kartu ir apie pinigų masės augimą) didina pinigų masę, taigi, tuo pačiu ir infliaciją. Tai yra viena priežasčių, kodėl, taupant pinigais, sukaupta suma gana sparčiai praranda vertę.
Šiuo metu ūkyje esanti spiralė veikia daugiau mažiau taip: dėl infliacijos auga pinigų masė, todėl jai pasivyti reikia didint parduodamos produkcijos kainas (arba mažint gamybos sąnaudas, kas gana lengvai daroma darbuotojų sąskaita) ir tuo pačiu dar priversti, kad žmonės tai naudotų (net ir neturėdami stabilių pajamų, imtų paskolas, pirktų, vartotų, "atsinaujintų"). Pinigų masę didina paskolų sistema, pradedant valstybe ir baigiant eiliniu jos piliečiu su paskola būstui ar kam kitam. Reikalingų išgyvenimui (būstas, vanduo, elektra, šildymas, maistas, transportas) išlaidų kainos taip pat nuolat didinamos. Galima labai daug ir smulkiai įsileisti, kas ir kaip vyksta, nes ką rašau, tai išties gan paviršutiniškai tik užgriebiau. Kam įdomu, susirasit ir išsiaiškinsit ir patys :). Grįžtu prie to, kad visas šis, kasdien aplinkui mus vykstantis ir su mumis susijęs procesas yra greitesnis už taupymą. Tai reiškia, kad, tarkim apie 2000 Lt į rankas gaunantis žmogelis, kas mėnesį atidėdamas po 10 proc. (200 litų) taupymui po pvz. 15 metų turės 36 000 litų. Ką su tiek pinigų šiandien galima labai ženklaus nuveikti (šiaip manau, kad galima, bet čia kiekvienam pačiam reikia ieškoti atsakymų...)? O po 15-os metų, įvertinus infliaciją? Aišku, galima taupymui skirti nuo tų 2000-čių po 1000 litų kas mėnesį, tada po 15 metų turėsim 180 000 litų. Jau šis tas, ar ne? Tik į klausimą, kaip gyventi 15-a metų kas mėnesį pragyvenimui teskiriant kitus 1000 litų, kurių turi užtekti būstui, maistui, drabužiams, transportui, medicinai, šeimai ir t.t., atsakinėti nesiimu :)))). Taigi, kuo mažesnė suma bus skirta taupymui, tuo mažiau ir sutaupysim, logiška :). Dar pridėkim infliaciją. Na, ir pamėginkim suvokti pačią sistemą, kaip ji veikia, kodėl skatina vartojimą, o ne taupymą bei racionalų išteklių "tiek, kiek būtinai reikia" naudojimą.
Prašosi tokia išvada - esamais laikais ir esamoje sistemoje pinigų kaip tokių taupymas deja nėra super pati nuostabiausia išeitis norint po keleto metų įsigyti kokį nors brangų didelį pirkinį. Yra daug faktorių (neskaitant mūsų pačių įpročių), trukdančių sukaupti reikiamą pinigų sumą. Taupymas skolinimųsi paremtoje sistemoje nėra ta vertybė, kurią norėtų, kad turėtumėte. Geriau, kad tiesiog pasiskolintumėte ir dirbtumėte dėl skolos atidavimo.
Tačiau lieku prie nuomonės, kad sugebėjimas taupyti, kaip ir sugebėjimas uždirbti daugiau, o išleisti mažiau, blogiausiu atveju tiek, kiek uždirbai, apsieinant be svetimų, skolintų pinigų, yra vertybė kasdieniniame žmonių gyvenime (verslo reikalų čia nepainioju). Tai sugebantys žmonės visada turės daugiau galimybių išlikti prie bet kokio sudėtingumo sąlygų.
Na, o tokį ilgą įrašą rašiau kaip šiokią tokią įžangą į tolesnius įrašus, kuriuose pamėginsiu daugiau panagrinėti apie tai, kaip išsaugoti tai ką uždirbame. Iš anksto įspėju, kad nieko stebuklingo ir paguodžiančio tuose įrašuose nebus :).

Pardavėjų gudrybės

Kažkada rašiau apie tai, kad reikia žinoti ir domėtis, kaip pardavėjai stengiasi iškišti prekes. Taip apsisaugosite nuo per didelių išlaidų. Geras straipsnis šita tema:
http://www.ekonomika.lt/naujiena/ejau-ryziu-parsinesiau-televizoriu-19997.html?page=1

Išlaidų analizė

Grįžtam prie savų finansų valdymo praktikos. Manau, kad savo tiek išlaidas, tiek pajamas susivedate. Pajamų apskaitai aš naudoju excel'į (kaip rašiau, failą galiu norintiems atsiųsti, parašykite į el. paštą), išlaidų apskaitai - programėlę "Namų buhalteris". Taigi, kaip panagrinėti suvestus duomenis?
Visų pirma, analizavimą darykite raštu. Aš tai darau kompiuteriu, teksto redaktoriumi. Mano išlaidų analizės yra kasmėnesinės, metinės ir viso periodo apžvalga, nuo pat išlaidų apskaitos pradžios iki paskutinių pasibaigusių kalendorinių metų galo.
Išlaidoms kas mėnesį analizuoti su NB programėle suformuoju grafiką už paskutinį pasibaigusį mėnesį, tą grafiką, naudodamas "Print Screen" klavišą pasidarau paveikslėlį, tinkamą įkelti į teksto redaktorių. Ir po paveikslėliu parašau savo pastebėjimus apie patirtas išlaidas, ką matau iš grafiko, pvz., kiek per mėnesį išleidau maistui, būstui, transportui, kiek procentų tai sudaro nuo visų patirtų išlaidų per mėnesį, kiek tai daugiau/mažiau nei praeitą mėnesį, kodėl buvo patirtos vienokios ar kitokios išlaidos, taip pat parašau sau rekomendacijas ateinančiam mėnesiui, ką reikia keisti, kur sutaupyti ir panašiai. Viską aprašau kuo trumpiau, daugiausia keliais sakiniais, įsipareigojimus kitam mėnesiui - trumpais atskirais punktais. Visas tekstas su jau minėtu grafiku turi tilpti viename A4 lape. Šį lapą atsispausdinu ir laikau po ranka per visą ateinantį mėnesį, kad prisiminti apie prisiimtus sau įsipareigojimus ir juos vykdyti. Mėnuo baigėsi - vėl viską tą patį susirašau, kaip sekėsi vykdyti, kas nesisekė, ir kodėl, ką darysiu kitą mėnesį, be abejo, plius naujas išlaidų grafikas, jo pokyčių lyginant su praeitu mėnesiu komentarai... Neišsiplėskit :) .
Metinė išlaidų apžvalga daugiau informacinio pobūdžio. Suformuoju išlaidų grafiką už metus. Parašau komentarus, kiek kam išleista, kiek procentais nuo visų išlaidų sudaro pragyvenimo išlaidos, kaip jos keitėsi lyginant su pernai, ko reikėtų kitiems metams.
Viso periodo apžvalga panaši į kasmetinę. Formuoju visų išlaidų grafiką, skaičiuoju, kiek procentais kokiems dalykams išleidau (pvz., kiek sudaro bendrai išlaidos būstui, transportui ir maistui), pasirašau kitus pastebėjimus.
Taigi, griežtų taisyklių mano manymu čia nėra. Svarbiausia - daryti tokias analizes, nes tada geriau jausite situaciją, kas dedasi su Jūsų išlaidomis ir tada jau realiai galėsite suvokti, KAIP norite pakeisti savo išlaidų struktūrą. Sėkmės.

Apie kainas ir algas - geras video

Pačiam įvairių klausimų šia tema kildavo, smagu, kad dalį klausimų žmogus čia atsakė :) nereikės man rašyti :)

http://www.demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=1251:paulauskas&catid=11:paskutines-naujienos


Kur suklydo truputį, tai dėl baltarusiškų traktorių. Yra gaminami pagal ES reikalavimus ir juos tikrai galima nupirkti už ES skiriamą paramą :).

Palūkanų apmokestinimas

Smagumynai su mokesčiais tęsiasi. Įdomu, kad greičiausiai bus apmokestintos palūkanos už bankuose laikomų indėlių palūkanas. Kai kas sako, kad tai jau žmonių apiplėšimas. Kad panašiai ir yra, mums padės pamatyti paprasčiausia aritmetika.

Taigi, tarkim, metams į banką padėjom dešimt tūkstančių litų (10000 Lt) už trijų procentų (3 proc.) metines palūkanas. Taigi, metų pabaigoje banko sąskaitoje turime dešimt tūkstančių tris šimtus litų (10000 Lt+(10000 Lt x 0,03)) = 10300 Lt). Jei bus taip, kaip buvo skelbta, tai iš tų trijų šimtų bus apmokestinta 300 Lt – 200 Lt = 100 Lt (tai, kas virš dviejų šimtų). Tarkim, jei mokesčio tarifas penkiolika procentų, tai nuo šimto litų reikės sumokėti penkiolika litų (100 Lt x 0,15 = 15 Lt). Sąskaitoje lieka viso labo dešimt tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt penki litai (10285 Lt). Rodos, kas čia tokio tie keliolika litų?

O dabar pakalbėkim apie dalyką, kurį labai kukliai, ir nesuprasi, sąmoningai ar ne, palūkanų apmokestintojai nutyli. Tai yra infliacija. Kas tai yra, jau esu rašęs šiame įraše:

http://savifinansai.blogspot.com/2011/01/kuo-skiriasi-infliacija-nuo-pinigu.html

Dėl jos mažėja mūsų turimų pinigų perkamoji galia, t.y., už tą patį pinigų kiekį dėl infliacijos kasmet galime įsigyti vis mažiau tų pačių prekių ir paslaugų.

Taigi, įvertinkim ne pinigų nominalą, ką turime sąskaitoje, o jų REALIĄ PERKAMĄJĄ GALIĄ. Taigi, metų pradžioje dedam į sąskaitą tuos pačius dešimt tūkstančių litų. Tai mūsų atskaitos taškas, nuo kurio vertinsim, kiek per metus nuvertės mūsų pinigai, t.y., kiek realiai sumažės jų perkamoji galia, nors kiekis turėtų (pridėjus palūkanas) netgi padidėti.

Metinė infliacija Lietuvoje šiemet svyruoja apie keturis procentus (4 proc.) ir daugiau. Tą galima pasižiūrėti Lietuvos statistikos departamento tinklalapyje http://www.stat.gov.lt . Taip pat yra žinoma, tik garsiai per daug neaiškinama, kad bankų siūlomos indėlių palūkanos yra apytiksliai perpus mažesnės nei šalies infliacija (o kaip kitaip bankai uždirbs???). Todėl visada galite greitai ir beveik tiksliai įvertinti, kokia infliacija mūsų Lietuvėlėje – tam tereikia banko siūlomas palūkanas padauginti iš dviejų. Toks skaičiavimas - jokia naujiena šiek tiek finansiškai apsišvietusiems žmonėms.

Žiūrim, ką po metų turim su tais dešimčia tūkstačių litų. Tarkim, metinė infliacija buvo 5 proc. Dėl jos tų dešimties tūkstančių reali perkamoji galia atitiks tik devynis tūkstančius penkis šimtus litų (nors nominalą tebeturime tą patį!) vietoje dešimties tūkstančių, buvusių metų pradžioje (10000 Lt – (10000 Lt x 0,05) = 10000 Lt – 500 Lt = 9500 Lt).

Kaip su palūkanom? Jei metų pradžioje sutarta trys (kur tiek šiandien duoda? :) ) procentai (trys šimtai litų už dešimt tūkstančių), tai metų pabaigoje šių trijų šimtų litų REALI perkamoji galia tebus du šimtai aštuoniasdešimt penki litai (300 Lt – (300 Lt x 0,05) = 300 Lt – 15 Lt = 285 Lt). Taigi, kai metų pabaigoje iš viso sąskaitoje turėsite dešimt tūkstančių tris šimtus litų (10300 Lt), per daug nedžiūgaukite – jų reali perkamoji galia nuo dešimties tūkstančių metų pradžioje (dar be palūkanų!) sumažėjo iki devynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkų litų (ir čia jau su palūkanomis!!!) (10300 Lt – (10300Lt x0,05) = 10300 Lt – 515 Lt = 9785 Lt).

Prisiminkim, kad po palūkanų, viršijančių 200 Lt, apmokestinimo 15 proc. mūsų sąskaitoje metų gale nominaliai yra dešimt tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt penki (10285 Lt). Jų reali perkamoji galia lyginant su dešimčia tūkstančių metų pradžioje (be palūkanų) tėra likusi devyni tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt litų ir septyniasdešimt penki centai (čia su palūkanomis, nuo kurių sumokėti mokesčiai) (10285 Lt – (10285 Lt x 0,05) = 10285 Lt – 514,25 Lt = 9770,75 Lt). Taigi, po metų DĖL INFLIACIJOS sumažintą mūsų pinigų perkamąją galią (9785 Lt) dar keturiolika litų dvidešimt penkiais centais (15 Lt – (15 Lt x 0,05) = 15 Lt – 0,75 Lt = 14,25 Lt) (pagal nominalą – 15 Lt (15 proc. nuo 100 Lt. Kas virš 200 litų)) sumažina valdžia mokesčių pavidalu. Ar tai daug? Tai aišku, kad nedaug čia tų mokesčių.

BET... klausimas, ar tai nėra apiplėšimas, kai dėl nemokšiškų valdžios veiksmų šalyje (nes valdžia (Vyriausybė) turi realią įtaką šalyje vykstantiems procesams, tik klausimas, kaip tą įtaką naudoja) yra infliacija, dėl kurios gyventojai ir taip jau skurdinami sumažinant jų turimų pinigų perkamąją galią, ir dar, prie to pačio, iš žmonių paimami mokesčiai nuo pajamų, kurios REALIAI SUMAŽĖJO, kas kad nominalas padidėjo (dėl infliacijos nupirkti juk galime mažiau, nors pinigų kiekis padidėjo!). Kaip galima imti mokesčius už tai, kad turimas turtas sumažėjo??? Logika sako, kad apmokestinamas turėtų būti perteklius (pvz., jei šalyje infliacija nulinė arba minusinė (defliacija), va tada tai sutinku, kad apmokestinimas turi logikos), o čia gaunasi, kad apmokestinamas po metų susidarantis trūkumas... Ar tai neįteisintas, kad ir po kelis litus, žmonių apvogimas? Mokėti mokesčius už tai, kad nebeturi tiek, kiek turėjai... Įdomiais laikais gyvenam...