Sprendžiant, skolintis ar ne, reikia pirma aiškiai sau atsakyti: kokiam tikslui skolinamasi?
Mano manymu, jei skolinimosi tikslas yra tiesioginis (su)vartojimas (paskola būstui, mokesčiams, drabužiams, remontui, baldams, kelionėms, automobiliui ir panašiai) - tai skolintis tegali tik visiškai finansiškai neišprusę (tegul kitose srityse ir genijai) žmonės, negalintys pasipriešinti savo įgeidžiams ir siekiantys bent tam kartui patenkinti kažkokį laikiną norą (ne veltui sakoma, kad kai nori, palauk, praeis :) ), iki galo nesupratę ir nepasigilinę, kas bus po to, kai bus pasirašyta paskolos sutartis. Mat yra vienas keblumėlis: skolą reikia gražinti. Tiesa, skolinančios įstaigos apie tai stengiasi pradžioje, kol sutartis nepasirašyta, per daug nekalbėti, kad klientui tai atrodytų kaip kažkas tolimo, nerealaus, kad susidarytų netgi savotiška iliuzija, kad "o gal visai ir nereikės iki galo gražinti" arba "tai iš tiesų bus tikrai lengva". Deja. Tikrovė yra kitokia ir yra būtent tokia: paskolinusieji visomis jėgomis kausis, kad skolą susigrąžintų. Todėl nieko nuostabaus, kad po kurio laiko pasiskolinusieji kalba apie kažkokį pastovų, ramybės neduodantį, spaudimą savo viduje, kad "viskas būtų gerai, jei ne tos įmokos už paskolą". Vėl ir vėl ir vėl psichologija...
Išeitis yra viena ir labai paprasta, kurią supratau savarankiškai, iki mūsų rinką pasiekiant visokiems finansų mokytojams ir "mokytojams" iš rytų ir vakarų: niekada, niekada, niekada nesiskolinti vartojimui. Verstis su tiek, kiek tuo metu turi. Ieškoti būdų, kaip padidinti pajamas, ir tik tada, kai pajamos padidėja, padidinti išlaidas. Šiandien daug žmonių yra padarę atvirkščiai - pasididino išlaidas pasiskolindami, o pajamų prieš tai nepasididino. Ir kenčia nuo streso belaukdami sekančios įmokos mokėjimo laiko ir nervindamiesi, iš ko ir kaip susimokėti...
Esu linkęs pateisinti skolas tik tuo atveju, kai skolinamasi tarkim verslo kūrimui ar plėtrai, kai papildomų lėšų įdėjimas sugeneruoja naujus papildomų pinigų srautus. Be abejo, papildomai uždirbęs gali išleisti daugiau ir vartojimui. Bet tik po to, kai uždirbi. O ne atvirkščiai. Minia, visa ta pilka masė, daro būtent atvirkščiai, ne taip kaip derėtų. Jų kertinis pasiteisinimas "visi taip daro". Sutikit, kad tai silpnas ir kvailas argumentas. Nėra ką kalbėti su šitaip sakančiais.
Skolinantis verslui irgi reikia turėti aiškų atsakymą į klausimą "o kas bus, jei gausis blogiau nei tikiuosi ir planuoju". Nes visada būna kažkiek kitaip, nei tikimės ir planuojame.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.