Pagaliau ir veidaknygėje... :)

šį blog'ą jau galite aplankyti ir pasidalinti su draugais facebook'e, tiesiog surinkę pavadinimą paieškoje, užduokite klausimus, komentuokite :)

Pardavėjų gudrybės 2

Retai, tačiau kartais ir masinėje žiniasklaidoje pasirodo vienas kitas vertesnis dėmesio straipsnelis, susijęs su finansų valdymu. Šia tema jau esu rašęs http://savifinansai.blogspot.com/2012_01_01_archive.html ir http://savifinansai.blogspot.com/2010/05/pardavimu-technologiju-pazinimas.html

http://www.delfi.lt/verslas/manolitai/kojiniu-eksperimentas-arba-kaip-mus-mausto-prekybininkai.d?id=63735016

Bene svarbiausias čia - paskutinis sakinys, kuriuo vadovaudamiesi išvengsim nereikalingų išlaidų. Trumpai ir aiškiai.

Greiti patarimai (arba pirmoji pagalba) kaip išvengti greitų paskolų ir kitų bėdų su finansais

           Pradėkim nuo to: būkite kritiški viskam, kas čia parašyta, aklai netikėkite nei vienu žodžiu. Patys viską permąstykite, pasverkite, įvertinkite, susiraskite kitų šaltinių. Domėkitės, mąstykite ir spręskite savarankiškai. Tai svarbiausia.

Toliau.

Dažnai dalis žmonių į bankus ar kitas finansų įstaigas žiūri su kažkokia pagarbia baime. O jų atstovų klauso išsižioję lyg ten didžiausia gyvenimo išmintis lietųsi. O turim suprasti, kad bet kokios finansinės institucijos yra lygiai tokie patys verslo vienetai kaip ir elementarus uab'as. Tai viena. Antra - bet koks darbas, bet kokia darbinė veikla visų pirma pareikalauja sąnaudų. Nėra jokios veiklos be sąnaudų. Trečia, jei įmonė patirs tik sąnaudas, t.y., jei ji nesugebės uždirbt pinigų daugiau nei reikia padengti daromoms sąnaudoms dėl savo atliekamų funkcijų, ji tiesiog bankrutuos. Ketvirta - bet kokioje įmonėje yra asmenys, dažniausiai vadinami savininkais. Jų veikla organizuoti įmonės veiklą, t.y. patirti išlaidas, bet tokias ir tiek, kad ateitų pajamos, didesnės nei patirtos išlaidos. Tai kas lieka - jų pelnas :). Kapitalizme kitaip būti negali. Gerai tai ar blogai? Atskiras klausimas ir apie jį čia neketinu gilintis.

Taigi, iš to, ką jau žinome apie finansinį uab'ą, supraskime, kad jis veikia taip, kaip ir bet kokia normali verslo įmonė, kad visų pirma uždirbtų, todėl ir daro tai, kad uždirbtų - t.y. kažką parduoda klientams. Jei mes iš jo kažką nupirkom - jis uždirbo. Ar iš to išlošėm ir mes? Čia jau patys turit galvot. Joks bankas nėra ta kažkokia mistinė gera būtybė, kuri mums esą labdaringai altruistiškai stengiasi padėt. Kaip ir į kokią maisto prekių parduotuvę duoną atveža ne todėl, kad jūs norit valgyti, o todėl, kad dėl savo noro valgyt jiems už tai atnešit kažkokią savo naudą mainais. Supraskit, ko norit, kai kažką perkat iš banko, skaičiuokit, ar jums tai apsimoka iš banko ar kitos finansų įstaigos pirkti. Ir banko dieviškumo ir paslaptingumo šydas nukris...

Dar keli patarimai (tik kad jie padėtų, reikia veikti pagal juos):

1. pamirškite iliuzijas, kad kažkas, neskaitant savo artimiausių žmonių, šeimos, (valdžia, fondai, sodra, bažnyčia, toliau tęskit patys) jumis kaip nors pasirūpins.

2. pamirškit iliuzijas, kad štai, kažkam duosit lėšų, ir kažkas už jus jums tų pinigų (su tokia pačia verte) uždirbs ("prasuks") daugiau nei kad įnešit, ir gyvensit atsipūtę. Apskritai, kodėl kažkas turėtų norėti Jums parūpinti daugiau pinigų nei kad sau pačiam? Ką?

3. Visada prisiminkite, jei pinigai (ar bet koks turtas) yra ne jūsų rankose, jei juos patikėjote kažkam kitam, rizika, kad jūs jų neatgausite, yra visada. Kipras – tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių. Tiesiog tai naujausias ir kol kas skambiausias. Kas sekantis?

4. Turėkite kuo mažiau bankų sąskaitų. Pilnai pakanka vienos.

5. Sąskaitoje nelaikykite daugiau pinigų nei jų reikia jūsų tipiniams einamiesiems pavedimams padaryti. Geriausia pinigus įnešti prieš pat planuojamą mokėjimą. Jei pajamos iš darbo ar kitur pervedamos į sąskaitą, kuo greičiau nusiimkite, palikdami tik tiek, kiek reikia planuojamiems artimiausiems tipiniams pavedimams.

6. Nelaikykite bankuose indėlių. Neturėkite jokių bankinių produktų, įskaitant investicinį gyvybės draudimą, kur tenka nuolat iš savo kišenės mokėti įnašus "investavimui".

7. Jei turite skolų, kuo greičiau grąžinkite ir daugiau nesiskolinkite. Greitesniam skolos grąžinimui įpraskit nuo bet kokių pajamų tam tikrą procentą (min dešimt) iškart atiduoti skoloms padengti. Svarbu! Kad neįklimptumėte į skolas, visų pirma skirkite skolinimąsi pvz., verslo įmonių, kurios turi pinigų, bet naudoja banko,o ne savo pinigus (t.y. turi kuo padengti skolą esant reikalui) nuo skolinimosi, kai "trūksta iki algos" - tai yra žudantis atvejis daugeliui. Deja, bet privalote mokėti išgyventi su tiek, kiek turite pajamų. Tai žiauru, bet jei skolinsitės trūkumams padengti, bus dar žiauriau.

8. Jei atsiskaitymams įpratote naudoti banko kortelę - laikykite tai žalingu įpročiu ir meskite. Kortelė – tik debetinė ir tik pinigų nusiėmimui ar jei bankas turi tokius bankomatus, pinigų įnešimui. Kitiems atsiskaitymams, visur kur tik įmanoma, naudokitės grynaisiais.

9. Pagalvokite apie saugią vietą gryniesiems ir kitoms turimoms vertybėms, dokumentams ir panašiai. Prisiminkit, kad daugelis apiplėšimų įvyksta dėl informacijos nutekėjimo, kai gal patys per daug parodot (net artimiems, patikimiems žmonėms), kur ką ir kiek turit. Todėl įpraskit laikyti liežuvį už dantų, kai kalba pasisuka apie jūsų pinigus ir kitus turto reikalus. Pasidomėkit, kiek kainuoja įvairūs turto draudimai ar seifo banke nuoma. Kartais, priklausomai nuo to, kiek ko turite saugoti, tai gali būti pigesni reikalai nei įsivaizduojate, ypač jei šeimoje keli nariai „susimetate“.

10. Turėkit atsidėję saugioje vietoje, tik jums žinomoje ir lengvai pasiekiamoje (jums) grynais sumą, reikalingą išgyvenimui bent 4-6 mėnesiams, tam atvejui, jei staiga nutrūksta gaunamų pajamų srautas. Deja, tai žiauru, nes kaip visada nėra iš ko, bet privalote dėl savęs ir savo artimiausių žmonių tai sukaupti.

11. Galvokite, gilinkitės, ieškokite, domėkitės, kur iš tiesų būtų geriausia nukreipti kitus atlikusius (jei yra, o jei nėra, tai privalo atsirasti) pinigus, išmokite pasiskaičiuoti suminį infliacijos poveikį.

12. Jei yra galimybė patiems užsiauginti maisto - auginkit, jei turit galimybę patys pasigamint sau reikalingus daiktus ar rūbus - gaminkit, jei yra galimybė ką nors išmokt, kas gyvenime pravers (nors šiam momentui atrodo, kad nereikia) - išmokit, reikalingus ūkyje įrankius - įsigykit. Jei turit galimybę pagelbėti ar bent pamokyti kaimyną - būtinai taip ir padarykit. Neprapulkite vieniši - bendraukite. Jei nėra galimybių – atraskite. Niekas už jus jums galimybių neatneš. O kodėl turėtų?

Vėl perskaitykite patį pirmą šio straipsnio sakinį.

Papildomai (ištrauka iš vieno senesnio mano straipsnio):

Tai į ką investuoti, kai aplink tiek pavojų?

Pirmiausia investuokite į savo sveikatą. Jei tikite, kad viskas, ko reikia dėl sveikatos, tai nusipirkti vaistų, jums tuo labiau reikia susirūpinti savo sveikata. Galbūt pakeisti mitybą, gal užsiimti mankšta, mesti rūkyti, nustoti vartoti alkoholį. Nieko verta viskas, ką turite, jei sergate. Dar investuokite į šiltus, gerus ir jaukius santykius su namiškiais, kaimynais, giminėmis, aplinkiniais. Tada ir įvairios negandos mažiau baisios, kai yra daug teigiamai jūsų atžvilgiu nusiteikusių ir galinčių padėti žmonių. Tačiau jei su jumis kiti žmonės bendrauja tik tam, kad turėtų naudos (arba tik dėl finansinės naudos jūs su kitais bendraujat) arba visai nebendrauja, jūsų santykių sritis apleista ir laukia dėmesio. Nėra prasmės būti turtingu, įžymiu, įtakingu ir t.t., jei nėra su kuo visu tuo nuoširdžiai pasidžiaugti ir ta sėkme pasidalinti.

O į ką investuoti savo uždirbtus atliekamus pinigus, kad jie nenuvertėtų ir net padaugėtų? Vieno atsakymo nėra. Ir aš nesiimu būti tuo žinančiuoju. Ieškokite, spręskite patys. Jūsų pinigai ir kiti finansų klausimai – jūsų problemos. Neturėkit pinigų nei kitokio turto – neturėsit SU JAIS SUSIJUSIŲ problemų. Kad problemos tada bus kitokios, čia jau atskira tema.

Reikia prisiminti, kad apčiuopiamos vertybės (prekės ir paslaugos) sukuriamos žmonių protu ir darbu (o ne vien darbu, ar vien protu). Ir jos turi vertę, jei yra tinkamos vartoti kitiems žmonėms, neša jiems kažkokią naudą, tenkina poreikius ir panašiai, tai yra, jei jas galite iškeisti į kitų žmonių sukurtas jums reikalingas gėrybes. Vienu žodžiu tai vadinasi – parduoti. Kad galėtumėte parduoti – reiškia turite daryti tai, ko tikrai reikia kitiems. Nes kitaip neparduosite. Neišsikeisite, neišmainysite į tai, ko reikia jums.

Spekuliavimas jokios realios papildomos vertės prekei ar paslaugai neprideda, tiesiog perskirsto jų valdytojus. Tai tėra loterija, kurioje yra keli laimėtojai ir jiems atitenka tų, kas pralaimėjo, gėrybės.

Išleiskite mažiau, nei gaunate pajamų. Ir niekada nesiskolinkite vartojimo išlaidoms apmokėti. Pajamos visada turi likti didesnės už išlaidas. Jei nepadidinate pajamų – peržiūrėkite ir sumažinkite išlaidas, kad jos neviršytų jūsų pajamų. Ieškokite būdų tai įgyvendinti.

Mano manymu, geras būdas yra investuoti laisvus pinigus į nuosavą verslą. Kad ir smulkų. Kuo daugiau žmonių savarankiškai sugebės tvarkytis su savo pinigais, ugdys savo verslumą ir tai perduos savo vaikams, kuo jų daugiau užsiims veikla, iš kurios turės bent minimalios finansinės naudos, kuo daugiau jausis esą savarankiški ir galintys patys savimi pasirūpinti, tuo turtingesnė ir saugesnė bei draugiškesnė visuomenė tapsime. Tikrai gaila, kad valstybiniu lygiu smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas po šiai dienai tėra tik skambūs žodžiai, kai nemažai žmonių, pabandę to imtis ir atsitrenkę į dirbtines, nereikalingas užtvaras, praranda verslumą ir iniciatyvą bei norą kažką patys padaryti, kad būtų geriau, kad patys nebūtų našta valstybei. Socialinę valstybės sistemą vertėtų pertvarkyti taip, kad žmonės kuo mažiau norėtų būti valstybės išlaikytiniai ir samdiniai, o jaustųsi patys savo krašto ir savo gyvenimo šeimininkais.

NIEKADA nedirbkite TIK dėl pinigų. Veikla, už kurią jums moka, privalo jums patikti. Kitaip būsite tiesiog nelaimingi.

Dar manau, kad verta turėti nesunkiai privažiuojamą lopinėlį žemės, su šuliniu ar vandens gręžiniu jame, su gabaliuku miško. Jokios krizės nebaisios, kai turi vandens atsigerti, vietos užsiauginti maistui, vietos susiręsti kad ir kukliai pastogei nuo šalčio ir lietaus, malkų iš miško pastogę apšildyti. Kas bus, jei išparduosim žemes užsieniečiams? Kur patys pasidėsim?

Ir dar kartą – jei ketinate investuoti, privalote tuo domėtis ir gilintis. Negalima savo uždirbtų pinigų palikti kitų valiai. Tikėjimas, kad kiti jums uždirbs pinigų tiesiog už tai, kad jūs davėte jiems savo pinigus, yra vienas pražūtingiausių.

Žinios apie finansus nėra nei sunkios, nei nesuprantamos, nei sudėtingos, kaip kad bandoma įteigti. Tik reikia patiems domėtis.

Netikėkite autoritetais, klausykite jų, bet kritiškai vertinkite, ką jie sako. Nes ir jie klysta. Ką galima pasakyti apie vieno banko prezidento patarėją, kuris viešai studentams pasakė, kad už paskolą įsigytas namas, kuriame gyvena, yra investicija? Pasirodo, autoritetas nežino, kad investicija, duodanti teigiamą grąžą, yra tik tuo atveju, jei įsigijote namą tam, kad parduotumėte brangiau nei pirkote (nors čia labiau – spekuliacija). O jei gyvenate name, neketindami jo parduoti, tai tik vartojimo išlaidos, nuodijančios ir bloginančios gyvenimą, o ne investicija.

Ir dar kartą.

Vėl perskaitykite patį pirmą šio straipsnio sakinį.

Nusimato naujų įrašų

Taip taip, per laiką prisikaupė dar visokių žinių, patirties, o ir pasauly dedasi visko įdomaus, todėl planuoju dar keletą įrašų. Tik dėl laiko, kada tai bus, nepažadu... Bet bus :).

Kol kas tiek

Taip, kol kas tiek, kol kas viskas, kol kas baigiu savo rašymus ir artimiausiu metu neplanuoju jokių naujų įrašų. Pakankamai jau čia prirašiau. Dėkui skaičiusiems ir skaitantiems, tikiuosi atradote ar atrasite sau kažką naudingo. Manau, kažkiek pavyko perteikti ką žinau iš praktikos bei šiaip susirinktų žinių bent šiokius tokius pradmenis apie praktinį savo asmeninių finansų tvarkymą (žr. ankstesnius, bene pirmuosius įrašus) bei platesnio finansų, siekiančių toliau nei mūsų piniginė, vaizdo rėmus. Kuo ir kaip pasinaudosite - jau jūsų valia. Be abejo, būtų malonu, jei naudodamiesi čia esančia medžiaga, užsimintumėte, kur ją radote. Jei yra klausimų ar temų pasiūlymų - kontaktuose nurodytas elektroninis paštas veikia, rašykite.

Ar tinklinis marketingas = finansinė piramidė?

   Iš karto pasisakau, kad nesu kokio nors tinklo agentas, bandantis kaip nors pagerinti tinklinės rinkodaros (TR), dar kitaip, nelietuviškai, tinklinio marketingo principu dirbančių bendrovių įvaizdžio. Tiesiog kitąsyk pabosta girdėt "specialistų" "aiškinimus" apie dalykus, kurių iš tikro iki galo nežino, o pateikia su išmanančių tonu, kaip gryniausią tiesą. O savo nežinojimą panašūs aiškintojai (ne tik šioje, bet ir kitose, nebūtinai su pinigais susijusiose srityse) išduoda savo pasiklydimu jau pradinėse sąvokose, net nekalbant apie kitus dalykus. Kad ir tokia labai populiari frazė "tie ar anie plauna Europos ar kokius ten pinigus". Nors daugeliu atvejų žmonės taip kalba apie neūkišką, netaupų lėšų panaudojimą, o kas tai yra "plovimas", nėra girdėję. Nes pinigų plovimas yra visai kas kita (apie tai internete irgi galima rasti užtektinai informacijos) - tai yra nelegaliai gautų pinigų įteisinimas/legalizavimas, kad jau užkabinom šiuos reikalus.
   Taigi, tikslų rinkodaros (marketingo) apibrėžimą lengvai galite susirasti internete. Paprastai šnekant, tai yra įvairiausios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti, padidinti vieno ar kito produkto ar paslaugos pardavimus, kad to ar ano dalyko žmonės kuo daugiau pirktų ir vartotų.
   Dar keli svarbūs dalykai apie rinkodarą, kuriuos puikiai žino tuo besidomintys. Kas tai per dalykai, padedantys daugiau parduoti? Čia tik trumpai savais žodžiais apžvelgsiu.
1. Paties žmogaus patirtis. Pats geriausias dalykas. Dėka jo žmogus garantuotai pirks ir pirks vieną dalyką, ir garantuotai nepirks kito jo analogo. Štai kodėl duodami įvairūs mėsgaliukai prekybcentriuose paragavimui ar šiaip visokie niekai pabandymui. Su viltimi, kad įgavęs patyrimo, palankiai pamanęs apie tuos daiktus, žmogus juos pradėtų pirkti.
2. Patikimų artimų žmonių, draugų ir t.t. patarimai, rekomendacijos ir panašiai, žinomi kaip "iš lūpų į lūpas". Veikia kiek silpniau nei tiesioginė patirtis, bet veikia. Ypač, kai patirties su to produkto vartojimu dar nėra.
3. Visokių ekspertų ir šiaip garsių, žymių žmonių pasisakymai apie kokius nors dalykus. Taikoma į tai, kad žmonės kaip minia nori kažkuo sekti ir lygiuotis. Irgi veikia.
4. Visa likusi reklama žiniasklaidoje, TV ir panašiai. Veikia tuo geriau, kuo daugiau ir dažniau "kalama", kol įkalama. Bene daugiausiai sąnaudų reikalaujanti rinkodaros sritis.
   Dabar galima toliau kalbėti apie tinklinę rinkodarą. Yra produkto sumanytojas, gamintojas, kuris nori savo produkciją pateikti į rinką. Tradiciniai keliai: pasinaudoti esamais prekybos tinklais, įsiprašyti pas juos į lentynas arba pačiam sukurti savo parduotuvių tinklą. Tiek vienas, tiek kitas keliai yra brangūs ir dar brangesni, ir tai yra didžiulė problema pačioje verslo pradžioje, kai produkto gamybos apimtys nedidelės, pajamų ir taip dar beveik nėra, o bankai finansavimo neduoda. Tinklinė rinkodara yra toks produkto pateikimo būdas, kai stengiamasi apsieiti be daugybės tarpinių grandžių: sandėlių, logistikos, savo ar kitų operatorių prekybos tinklo parduotuvių... Pagamintas pradinis nedidelis kiekis išplatinamas 2-ju iš keturių keliu, savo draugams, artimiesiems. Kam patiko, tas užsisako, tada ir pagamini ir vėl parduodi tiek kiek užsisakė tas tavo klientų ratas ar tinklas, kaip jį bepavadinsim. Jokių parduotuvių, jokios reklamos per TV ir visų kitų brangių dalykų, ėjimo per 4-ą, brangiai kainuojantį kelią. Ir laiko klausimas, kada tokiam gamintojui/platintojui, jei nori dirbti iš tiesų rimtai, teks nustatyti labai aiškias žaidimo taisykles, su kokiomis sąlygomis iš jo galima pirkti produktą sau ar su tikslu jį perparduoti toliau, draugų draugams ar artimiesiems, kurių tas pirmasis asmuo, pradėjęs gamybą, jau nepažįsta. Tai tiek tos TR pagrindų.
   Kodėl kitąsyk ne tiek pats TR būdu platinamas produktas kelia neigiamas nuostatas, o pati sistema, TR principu platinanti vieną ar kitą produktą? Mano manymu, tokia nuostata susijusi daugeliu atveju su žmonių godumu. Bent kiek žinomesni ir rimčiau per TR savo produkciją platinantys gamintojai nustato nuolaidų sistemą, kaip iš jų produkto pardavimo uždirbti platintojams. Smulkiau tingėjau gilintis, bet kiek supratau, tai nuolaidos priklauso nuo užsakomos produkcijos kiekio. Jei perki mažai ir sau, tai mokėsi pilną kainą, o kai jau turi žmonių, kurie irgi nori dar toliau jau saviems pažįstamiems parduoti tą produktą, tai tu produktą jau gauni su ženklia nuolaida, o pilną kainą sumoka anųjų galutiniai vartotojai, perkantys savo reikmėms, ir iš to tau jau ima byrėti procentai. Nuolaidų ir uždarbio procentų dydis būna viešai žinomas, todėl galutiniams vartotojams mokant visą sumą tačiau žinant apie 50 ir daugiau procentų nuolaidas, su kuriomis įsigijo tie, iš kurių jie perka, be abejo, tai kelia daugybę neigiamų minčių. Bet kas įdomiausia, tie patys pirkėjai, nuėję į bet kurį "tradicinį" prekybcentrį ir ten visokio šlamšto prisipirkę su 50-500 procentų (kartais gal ir dar didesniais) antkainiais jaučiasi puikiai. Nes jie tiesiog nežino, už kiek gamintojas yra sutaręs su prekybos centru atiduoti savo produkciją. Todėl, kadangi nežino, nesijaučia kaip nors apgaunami ir ramiai toliau sau permoka "tradicinėje" parduotuvėje už prekes ar paslaugas. O jei dar gauna kokią "iki 66 proc." nuolaidą (nors pradinis antkainis būna kokie kuklūs 200 proc.), iš viso būna euforijoje.
   Taip pat TR pagrindu dirbančiose struktūrose būna naudojama gana griežta pakopinė hierarchija, kad naujas platintojas gali produktą įsigyti tik iš to paties nuo seniau esančio platintojo, jo paties klientai - jau tik iš jo ir t.t. Tokia pakopinių ryšių struktūra, ją nupiešus, tikrai turės piramidės formą. Tačiau savo prigimtimi tai vis dėl to tinklas, žmonių ir jų ryšių, kurie panaudojami produkto platinimui, visuma. Nes piramidės forma yra ir bet kuriame prekybcentryje: "galva" - tai parduotuvės šeimininkai, o pagrindas - visi pirkėjai. Piramidė labai aiški. Praktiškai visos įmonės ir valdiškos įstaigos irgi turi piramidės pavidalo ryšius: virš visų - vadas, po juo - pavaldiniai. Tik dėl šitų piramidžių galvos nesukame. Jos per daug ir nesireklamuoja ir savo struktūrų, ryšių neaiškina. Tuo tarpu TR daugeliu atvejų labai aiškiai parodo savo struktūrą, ryšius, gaunamus procentus, uždarbius ir t.t. Todėl, "praregėję" žmonės ir pamato piramidę, jos ryšiais keliaujančius pinigų srautus, prisimena dar kartu kažkada išgirstą žodį "finansinė", ir ima kartoti į kairę dešinę, kad ten ar ten aferistai finansinę piramidę (FP) stato ir tuoj tuoj visus paleis skurdžiais... O tai, kad už pinigus, kaip ir įprastoje parduotuvėje, yra mainais duodamas kažkoks daiktas, pamirštama.
   TR turi ryškų bendrumą su FP. Tai atvejai, kai FP yra organizuojama naudojantis TR principais. Atseit, tavo procentai už indėlį priklausys kiek dar atvesi naujų indėlininkų. O tokių pavyzdžių taip pat yra, žiniasklaidoje informacijos apie tai yra. Tai, be abejo sumenkina TR, tik ar TR dėl to kalta pati savaime? Tai viena įdomesnių rinkodaros sričių, nes veikia kaip minėjau ne žemiausiame 4-ame, o 2-ame lygyje, apsieina be daugybės išlaidų personalui, infrastruktūrai, o gaunami pinigai sėda ne vienam vieninteliam gamintojui ar parduotuvių tinklo savininkui, bet pasklinda ir pas kitus TR sistemos dalyvius. Palinkėčiau tiesiog būti atidžiais ir žiūrėti, kur kam ir kodėl atiduodate savo pinigus.

Kas ta finansinė piramidė?

Seniai planuotas įrašas apie finansines piramides. Lietuvoje čia pradininkai buvo garsioji „Sekundė“. Prieš kurį laiką iš naujo galvą vėl kelti bandė MMM. Na, o apie visokius smulkesnius atvejus kitą kartą niekas nė nepraneša.

Mano įrašo tikslas kiek kitas – duoti pagrindą supratimui, kas tai yra tikra finansinė piramidė (FP), nes dažniausiai FP sąvoka vartojama kalbant apie tinklinį marketingą (tinklinę rinkodarą (TR)). Tačiau FP yra šiek tiek kitoks dalykas nei TR, ir finansiškai išprusęs asmuo turėtų suvokti tuos skirtumus ir kiekvieną dalyką įvardinti savo vardu. Apie TR bus kitas, atskiras įrašas. Reiktų paminėti, kad FP gali imituoti nebūtinai TR veiklą, o ir kitokias realiai egzistuojančių verslų schemas, todėl FP sutapatinimas su TR pernelyg susiaurina suvokimą apie pačią FP. Be to, jei TR yra gana griežtai pakopinė sistema, tai FP gali būti ir bepakopė, kai visi, kas tik išgirsta apie nerealią naudą, savo pinigėlius suneša tiesiai tiems, kas tai pažadėjo. Jei gerai pamenu, „Sekundės“ atveju panašiai buvo. Internete taip pat pilna informacijos apie tokį veikėją Ponzi, kurio vardu dabar vadinama dauguma FP. Kadangi apie tai info pilna, manau, susirasit ir be konkrečių nuorodų :).

Toliau pacituosiu ištrauką, kuri šiek tiek supažindins su FP matematiniu principu, iš prof. S.Girdzijausko knygos „Logistinė kapitalo valdymo teorija“ dalies, kur pakankamai išsamiai nagrinėjamos finansinės piramidės. Kas norėsit plačiau, nei kad ištraukoje pateikta, paskaityti, manau, susirasit tą knygą ir paskaitysit :). Taigi, citavimo pradžia:

„Mūsų nagrinėjamos investicinių bendrovių tipo FP (finansinės piramidės) su įprastu investavimu dažniausiai neturi nieko bendro. Tokios bendrovės, prisidengdamos investavimu, organizuoja tik pinigų surinkimą, žadėdamos nepaprastai dideles palūkanas. Iš pradžių tas palūkanas bendrovė moka bet dažniausiai ne iš investicijų uždirbto pelno, o iš naujų ,,investuotojų“ įnašų. Tačiau ateina laikas, kai procentams mokėti nebeužtenka naujų atneštų pinigų ir bendrovė žlunga: piramidė sugriūva.

Išnagrinėkime FP pinigų srautus. Imkime paprasčiausią atvejį, kai FP organizatoriai surenka pinigus, žadėdami, pavyzdžiui, 20% palūkanų per mėnesį (tai maždaug 792% metinių palūkanų!). Tarkime, kad egzistuoja reikalavimas, jog įnašo neleidžiama atsiimti bent pirmuosius penkis mėnesius (per šį laiką pradinė suma būtų išmokėta palūkanomis). Visų pirma tarkime, kad FP klientai kiekvieną mėnesį įmoka vienodą pinigų sumą. Nustatykime, per kiek mėnesių bus surinkta didžiausia suma pinigų ir po kiek laiko surenkamų pinigų nebeužteks procentams mokėti. Imkime, kad Sn - pinigų suma, kurią sukaups organizatoriai po n mėnesių. Sudarykime tokios veiklos teorinį modelį. Užrašykime Sn reikšmes po vieno, dviejų, trijų ir t. t. mėnesių, t. y. tol, kol surenkamų pinigų bent teoriškai užteks vien procentams mokėti:

S1=a

S2=a+0,8a=1,8a

S3=a+0,8a+0,6a=2,4a

S4=a+0,8a+0,6a+0,4a=2,8a

S5=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a=3a

S6=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0=3a

S7=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a=2,8a

S8=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a=2,4a

S9=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a=1,8a

S10=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a-0,8a=1,0a

S11=a+0,8a+0,6a+0,4a+0,2a+0-0,2a-0,4a-0,6a-0,8a-a=0

Skaičiavimų rezultatai rodo, jei bus mokama 20 proc. palūkanų per mėnesį, pradiniai įnašai nebus investuojami, bet ir nebus atsiimami, o ir naujų narių kas mėnesį ateis apytikriai tas pats skaičius, tai maksimali suma bus sukaupta po penkių mėnesių ir tokia ji išliks dar vieną mėnesį. Vėliau sukauptoji suma ima mažėti ir 11-ą mėnesį (jei FP iki to išgyvens) visi pinigai bus išdalyti palūkanoms padengti.“

citavimo pabaiga.

Atkreipkite dėmesį, kad čia grynai teorinis modelis, kai pinigai naudojami palūkanoms išmokėti, FP vadai jų nesideda sau į kišenę. Kada ten „Sekundė“ ėmė veikti ir kada žlugo?

Taigi, FP vienas iš pagrindinių bruožų: pinigai surenkami ir perdalinami (didžiajai daliai nusėdant be abejo pas FP sumanytojus), niekur realiai jų „neįdarbinant“ grąžos gavimui. O jau į kokį popierėlį tai įvyniota, kiek tai primena pakopinį TR, draudimą, investavimą ar kitą veiklą, nebe taip ir svarbu. Beje, pamąstymui

http://www.mazimokesciai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=25:bet-kuri-vyriausyb-pradjusi-naikinti-sodros-finansin-piramid-neivengiamai-grius&catid=2:naujausi

pirmas po ranka pasitaikęs straipsnis (nieko iš to puslapio nepažįstu ir nesu kaip nors susijęs nei už ar prieš kas ten apskritai rašoma) apie tai, ar SoDra yra FP? Manau, kad tai labai nepopuliarus klausimas, bet tikrai labai įdomus. Juk valdžia gali keisti SoDros žaidimo taisykles (įmokų dydžiai, pensijinis amžius ir pan.) ir taip jos gyvavimą pratęsti, neleisti subyrėti. Be to, išoriškai žiūrint, SoDra padeda išmokomis, pensijomis ir t.t., akivaizdu, kad dalis piliečių jaučia jos naudą, todėl, nežiūrint to, kad tai irgi sistema, kurioje surenkami ir perdalinami pinigai, dar nedaug kas išdrįsta į šią sistemą pažiūrėti kaip į galimą didžiausią legalią FP. Aš nesiimu teigti kad tai FP dėl paprastos priežasties – nežinau SoDros matematinio modelio nei jo veikimo, kuris, akivaizdu iš surenkamų mokesčių bei atiduodamų išmokų įvairovės, turėtų būti kur kas sudėtingesnis.