Turimų finansų didinimas: "popieriniai" būdai pinigų išleidimui su viltim, kad sugrįš daugiau...

Pavyko šiek tiek apibendrinti, į kokius gi tam tikra prasme popierinius (elektroninius) dalykus galite sumerkti savo atliekamus (o gal ne?) pinigėlius. Taigi, dabar patiems siūlau panagrinėti ir pagalvoti, prisimenant ankstesnį įrašą apie investavimo rūšis bei spekuliavimą, kaip ir kas per investavimo būdas kokiu atveju būtų. Sėkmės.

Skolos vertybiniai popieriai (VP)

Mažos rizikos, ne ilgesnio nei trejų metų, aukšto skolinimosi reitingo (nuo AAA iki A-) vyriausybių, savivaldybių, pasaulinių finansinių organizacijų skolos VP.

Mažesnės nei vidutinė rizikos, ilgesnio nei trejų metų, investicinio reitingo (nuo AAA iki BBB-) ir/ar stabilios finansinės būklės emitentų (vyriausybių, bendrovių ir kt,) išleisti skolos VP.

Spekuliacinio reitingo (t.y. ne žemesnio nei BB-) ir/ar reitingų neturinčių adekvačios finansinės būklės emitentų (vyriausybių, įmonių ir kt.) trumpalaikiai ar ilgalaikiai skolos VP.

Ilgalaikės obligacijos be nustatyto išpirkimo termino ir/ar investicinio reitingo apribojimų. Obligacijų emitentai gali būti aukštos rizikos ir tikėtina turės arba jau turi finansinių sunkumų.

Indėlių sertifikatai (prisiminkim „Snoro“ sertifikatus...:))

Ne ilgesnės nei penkerių metų trukmės, mažos rizikos finansų įstaigos išleistas skolos VP.

Ne ilgesnės nei penkerių metų trukmės, vidutinės rizikos finansų įstaigos išleistas skolos VP. Ne ilgesnės nei penkerių metų trukmės, aukštos rizikos finansų įstaigos išleistas skolos VP.

Visiems šiems skolos VP netaikomas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas.

Investiciniai fondai

Konservatyvią investavimo strategiją taikantys, licencijuojami ir prižiūrimi pinigų rinkos fondai ir obligacijų fondai, kurie investuoja į skolos VP.

Licencijuojami ir prižiūrimi mišrūs investiciniai fondai, kurie iki pusės fondo lėšų gali investuoti į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) ir obligacijų fondai, kurie investuoja į skolos VP.

Licencijuojami ir prižiūrimi suderintieji (UCITS III) ir kiti investiciniai fondai, kurie iki 100 proc. lėšų gali investuoti į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas), taip pat investavimo sverto nenaudojantys biržose prekiaujami fondai (ETF).

Specialieji investiciniai fondai galintys investuoti į nekilnojamąjį turtą, žaliavas ir kitas alternatyviąsias investavimo priemones. Į šią grupę patenka bet kurio valdytojo valdomas privatus akcijų ir alternatyvusis fondas, taip pat svertą naudojantys biržose prekiaujami fondai (angl. exchange traded funds - ETF).

Struktūrinės finansinės priemonės (toks Nord'as jau spėjo pagarsėti :) )

Struktūrinės finansinės priemonės su investuoto kapitalo grąžos garantija, išleidžiamos ar išperkamos nominalia kaina. Tai gali būti su įvairiais indeksais, žaliavomis, valiutomis ar kitomis finansinėmis priemonėmis susietos obligacijos ar panašios finansinės priemonės. Išpirkimo terminas - ne daugiau kaip trys metai.

Struktūrinės finansinės priemonės su pilna ar daline investuoto kapitalo grąžos garantija (su apribota maksimalia 15 proc. nuostolių rizika), išleidžiamos ar išperkamos nominalia kaina. Tai gali būti su įvairiais indeksais, žaliavomis, valiutomis ar kitomis finansinėmis priemonėmis susietos obligacijos ar panašios finansinės priemonės. Išpirkimo terminas - ne daugiau kaip penkeri metai.
Struktūrinės finansinės priemonės be kapitalo grąžos garantijos. Šiuo atveju obligacijų ir su jomis susietų finansinių priemonių rizika yra panaši.

Čia irgi panagrinėkite, kurios iš tolesnių priemonių yra kurios...

Didelės nuostolio rizikos bei sudėtingesnės finansinės priemonės. Dėl didelės rizikos galima prarasti visą investuotą kapitalą, o išimtiniais atvejais netgi daugiau nei pradinė investicija. Sudėtingos finansinės priemonės. Ypač tais atvejais, kai finansinės priemonės įgyjamos naudojant didelį svertą, kliento nuostoliai gali būti didesni net už pradinę investiciją. Šios finansinės priemonės laikomos kur kas sudėtingesnėmis nei dauguma įprastų finansinių instrumentų.

Akcijos, kuriomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržose.

Į vertybinių popierių biržų sąrašus neįtrauktos bendrovių akcijos. Akcijos gali būti nelikvidžios.
Atpirkimo sandoriai (angl. Repurchase agreements). Galimybė pasiskolinti pinigų, perleidžiant turimas finansines priemones bankui ar kitai paskolą suteikiančiai šaliai.

Trumpalaikis vertybinių popierių skolinimasis pardavimui (angl. Short selling). Sandoris siekiant gauti pelną iš akcijų kainos kritimo, kai klientas skolinasi iš banko akcijas ir jas parduoda rinkoje, o sandorio galiojimo pabaigoje grąžina paskolintą finansinį turtą bankui.

Ateities sandoriai (angl. Futures). Išankstinis susitarimas ateityje sudaryti žaliavų, valiutų, indeksų ar atskirų akcijų sandorį iš anksto nustatyta kaina bei data.

Išankstiniai sandoriai (angl. Forwards). Išankstinis susitarimas ateityje sudaryti žaliavų, valiutų, indeksų ar atskirų akcijų sandorį iš anksto nustatyta kaina bei data. Šie sandoriai skiriasi nuo ateities sandorių savo individualumu, t. y. kiekvienas išankstinis sandoris gali turėti skirtingas sąlygas, todėl jais nėra aktyviai prekiaujama antrinėje rinkoje.

Pasirinkimo sandoriai (angl. Option) Įgijama teisė pirkti arba parduoti finansinį instrumentą ateityje iš anksto sutarta kaina.

Sandoriai dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CFD). Susitarimas tarp dviejų šalių, pagal kurį viena iš šalių sumoka kainų skirtumą tarp pagrindinės finansinės priemonės (akcijų, akcijų indeksų, žaliavų ar kt.) esamos rinkos kainos ir pradinės kainos, sutartos sandorio sudarymo dieną.

Kitos finansinės priemonės, išsiskiriančios didele rizika bei kompleksiškumu.