Kaip neskolinti draugui?

Daugybė reklamos šiandien vilioja į paskolų spąstus, primindamos draugystes, jausmus bei žadėdamos lengvą problemų išsprendimą bei santykių su draugais išsaugojimą. Nesiimsiu šį kartą dėstyti, kodėl greitieji kreditai yra paskutinis smūgis galutiniam prasiskolinusio žmogaus žlugimui. Bet kuris protaujantis žmogus ir be manęs tą turėtų suvokti.
Šį kartą pakalbėsiu apie kitą atvejį, kai iš mūsų, nors ir nesame kokie nors kredito paslaugų teikėjai, kas nors prašo pinigų paskolinti (dažnas atvejis - be vilties atgauti), ypač jei tai mums artimi žmonės, draugai, kolegos ir t.t. Ne veltui tautos išmintis perspėja, kad jei nori susipykti - paskolink pinigų. Tačiau jei nepaskolinsi - irgi rizikuoji susipykti, o kartais to taip nesinori.
Taigi, kaip elgtis, jei koks nors jūsų pažįstamas prašo paskolinti "iki algos"? Klausimas jums patiems - o kaip norite elgtis? Norite ar nenorite skolinti? Jei norite, tai kodėl? Jei nenorite - irgi kodėl? Į šiuos klausimus turite patys sau mintyse atsakyti, kai prašytojas išdėsto savo reikalą. Taigi, bet kokiu atveju rekomenduočiau visų pirma, be jokio žodinio pažado paskolinti ir (kas dar svarbiau) be jokios akivaizdžiai sutinkančios tai padaryti kūno kalbos, nuoširdžiai išklausinėti tą žmogelį, o kas gi jam nutiko, kokiu reikalu reikia pinigų, kokiam laikui, kokiu būdu planuoja gauti pinigų skolai padengti. Svarbiausia mano manymu (galiu klysti) rodyti tikrą nuoširdumą, rūpestį jo reikalu, parodyti, kad suprantate kaip jam nelengva, taip pat manau, kad visą tą klausinėjimą, kodėl ir kam ir kuriam laikui jam reikia pinigų, padaryti taip, kad jis tai papasakotų kaip istoriją kokiam nors trečiam asmeniui, net ne jums, nes jei pamanys, kad čia jam darote anketą, kurioje reikia atsakyti tinkamai, kad jam paskolintumėte, greičiausiai nesulauksite nuoširdaus ir per daug nepagražinto atsako.
Viso to be abejo galite ir nedaryti, jei tai yra jūsų jau vienaip ar kitaip patikrintas žmogus, kuris šiaip jau įprastai neprieitų iki tiek, kad jam tektų skolintis, jei tikrai jį pažįstate ir pasitikite, jei atvejis yra išskirtinis, netikėtas, neskirtas tiesiog vartojimui ir t.t. Tik vertėtų nepamiršti, kad kada nors net ir patikimiausiu laikytas asmuo gali pavesti ir skolos niekada negrąžinti.
Mano manymu, jau pats žmogaus poreikis skolintis parodo, kad jis kažko savo gyvenime nesuvaldė, nesužiūrėjo, kad gyveno vienoje ar kitoje srity rožinėse iliuzijose. Todėl man asmeniškai iš karto kiltų klausimas, kodėl žmogus, nesugebėjęs savo asmeninių reikalų suvaldyti ir išspręsti su savomis lėšomis, tą turėtų sėkmingiau padaryti su skolintomis lėšomis? Ir kodėl aš turėčiau finansuoti jo finansinio neišprusimo klaidas bei nesugebėjimą gyventi pagal pajamas? Kad esant reikalui galėčiau (ir turėčiau moralinę teisę) į jį kreiptis pagalbos? Pala, visų pirma kokios pagalbos galima kreiptis į žmogų, kuriam pačiam reikia pagalbos (ir jei jau ne pirmą kartą?) vienoje iš jautriausių ir svarbiausių gyvenimo sričių - finansuose?
Nepamirškim, kad tokias ar panašias paslaugas, kurių galbūt mums prireiktų iš to prašančiojo paskolinti, teikia daugybė kitų žmonių, todėl kitąsyk bus pigiau, greičiau ir paprasčiau turėti reikalų su visai nepažįstamais žmonėmis iš jų tiesiog nusiperkant mums reikalingus dalykus, nei žaidžiant su mūsų brangiuoju (kitąsyk jie būna tikrai brangūs, jei daug paskolinote) skolininku.
Na, o jei vis tik nuspręsite skolinti, tai visų pirma nusiteikite, kad galbūt tuos pinigus dovanojate ir galite niekada jų nebeatgauti. Jei su tokia perspektyva sutinkate patys sau viduje - skolinkite. Nes galbūt taip ir nenutiks...
Taigi, o kaip elgtis, kai išklausėte vargšą būsimą skolininką ir nusprendėte neskolinti, tačiau norite išlaikyti bent mandagius santykius? Dabar jūsų eilė toliau rodyti nuoširdumą, tik šį kartą ne išklausant jį (tai jau padarėte), o pareiškiant, kad labai norite padėti, ir dar kaip tyčia vakar gavote atlyginimą (turbūt skolininkas tai jaučia ar žino, kad į jus kaip tik dabar kreipėsi, kad neišsisuktumėte :) ), ir kad jums būtų gera ir smagu paremti ir padėti tokiam geram žmogui kaip tas mielasis prašytojas, ir kaip tik va pas jus nėra tų pinigų, nes juos jau pervedėte, atidavėte išleidote (savo kokiam nors dideliam rimtam reikalui, pvz., vaikų studijoms, dideliam seniai planuotam pirkiniui kaip užstatą va kaip tik nešate priduoti, gydymui ir t.t., tiesiog čia jau jūsų fantazijos reikalas, galų gale, patys buvote skolingi savo kokiam giminaičiui (kurio jis nežino, kad negalėtų paklausti) ir už poros valandų susitinkate, nes jau sutarta jam atiduoti ir jis atvažiuoja iš kito miesto). Taigi, sugalvokite (gal net ir turite realią) labai svarią, rimtą, šventą priežastį, kuriai yra paskirti jūsų turimi pinigai (jokių kitų neturite, juk nesigiriate į kairę dešinę apie savo atsargas ir santaupas??) ir su didžiu apgailestavimu sakykite, ach, jei būčiau anksčiau žinojęs, kad tau gali jų reikėt, būčiau ką nors galvojęs, gal kitąsyk pasistenk kuo anksčiau man pranešt, kad tau reikia pasiskolint ir t.t. Rodykite nuoširdų norą padėti jam, nuoširdų didelį norą paskolinti ir didžiulį apgailestavimą kad šį kartą niekaip negalite to padaryti, jaučiatės dėl to kone sugniuždyti (tik nepersistenkite :) ). Na, jei labai jums to skolininko iš tiesų gaila ir tikrai norite pabūti geruoju samariečiu, tai pasiūlykite simbolinę sumą, kokios jums būtų negaila prarasti, ir tiesiog ją pasiūlykite kaip dovaną, kurios nereiks grąžinti, pvz., 10, 20, 50 litų, nežinau, galvokite pagal savo situaciją. Tokia dovana turėtų ilgam garantuoti ramybę nuo šio prašytojo, kadangi jis turėtų jaustis nepatogiai, kad jūsų paprašė, kai jūs pats turite didelių (geriausiai - didesnių ir svarbesnių už jo) reikalų ir įsipareigojimų ir vis tiek dar sugebėjote jam duoti bent kiek pinigų.
Taigi, kaip supratote, tiesiog buitinės psichologijos išmanymas ir praktikavimasis gali gerokai palengvinti bendravimą su žmonėmis, su kuriais dėl negrąžintų skolų rizikuotumėte ateityje susigadinti santykius.

Na, ir iš kitos pusės, jei vis tik norite skolintis iš artimų žmonių... Visų pirma turėkite puikią patikimo žmogaus reputaciją, jau būkite iš anksčiau daugybę kartų savo elgesiu, veiksmais ir gyvenimu įrodę, kad jūs VISADA laikotės savo duoto žodžio, VISADA ištesite tai ką pažadate ir t.t. Jei to neturite, jums tikrai geriau nesiskolinti. Taip pat:
1. Būkite dalykiški ir kuklūs, parodykite, kad iš tiesų jaučiatės nesmagiai prašydami tokio dalyko ir apsunkindami savo artimą, aiškiai ir be užuolankų išdėstykite, kam ir kiek ir kokiam laikui jums reikia pinigų.
2. Kalbėkite labai tiksliai - kam konkrečiai reikia pinigų, kokios tiksliai sumos, ir kas labai svarbu, koks jūsų konkretus, pagrįstas planas tai skolai atiduoti (be jokių "jei", "galbūt" ir panašiai), t.y., iš ko tam jūsų geradariui skolą atiduosite, kokio tam turite turto, ką galite jau dabar pasiūlyti už užstatą. Patys siūlykite pasirašyti vekselį ir pasirašykite, net jei skolintojas tikėtų jūsų žodiniu pareiškimu. Taip pasigerinsite reputaciją, kad nebijote prisiimti atsakomybės.
3. Siūlykite konkrečią datą skolai grąžinti. Aptarkite, kas bus toliau, jei sutartai datai pinigų neturėsite (nes tam tikimybė visada yra).
Konkretumas ir dar kartą konkretumas  Jei negalite šiais trimis punktais išlementi nieko konkretaus - tada jums tikrai geriau nesiskolinti. Įklimpsite į dar didesnes bėdas, nes negebėjimas konkrečiai atsakyti į mano išvardintus klausimus deja parodo negebėjimą tvarkytis su asmeniniais finansais.
Na, o jei sugebate konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus, tada kyla klausimas - ar jums tikrai būtinai reikia skolintis? Nes panašu, kad finansus valdote, taigi, ar tikrai jums to, kam ketinate skolintis, reikia?

prisiminimui, ankstesni mano įrašai šia tema:
http://savifinansai.blogspot.com/2010/09/turek-savo-paskola-arba-dar-siek-tiek.html
http://savifinansai.blogspot.com/2010/11/psichologija-skolageda.html
http://savifinansai.blogspot.com/2010/04/ar-tikrai-reikia.html
http://savifinansai.blogspot.com/2010_05_01_archive.html
http://savifinansai.blogspot.com/2010/05/galios-supratimas.html