2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Palūkanų apmokestinimas

Smagumynai su mokesčiais tęsiasi. Įdomu, kad greičiausiai bus apmokestintos palūkanos už bankuose laikomų indėlių palūkanas. Kai kas sako, kad tai jau žmonių apiplėšimas. Kad panašiai ir yra, mums padės pamatyti paprasčiausia aritmetika.

Taigi, tarkim, metams į banką padėjom dešimt tūkstančių litų (10000 Lt) už trijų procentų (3 proc.) metines palūkanas. Taigi, metų pabaigoje banko sąskaitoje turime dešimt tūkstančių tris šimtus litų (10000 Lt+(10000 Lt x 0,03)) = 10300 Lt). Jei bus taip, kaip buvo skelbta, tai iš tų trijų šimtų bus apmokestinta 300 Lt – 200 Lt = 100 Lt (tai, kas virš dviejų šimtų). Tarkim, jei mokesčio tarifas penkiolika procentų, tai nuo šimto litų reikės sumokėti penkiolika litų (100 Lt x 0,15 = 15 Lt). Sąskaitoje lieka viso labo dešimt tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt penki litai (10285 Lt). Rodos, kas čia tokio tie keliolika litų?

O dabar pakalbėkim apie dalyką, kurį labai kukliai, ir nesuprasi, sąmoningai ar ne, palūkanų apmokestintojai nutyli. Tai yra infliacija. Kas tai yra, jau esu rašęs šiame įraše:

http://savifinansai.blogspot.com/2011/01/kuo-skiriasi-infliacija-nuo-pinigu.html

Dėl jos mažėja mūsų turimų pinigų perkamoji galia, t.y., už tą patį pinigų kiekį dėl infliacijos kasmet galime įsigyti vis mažiau tų pačių prekių ir paslaugų.

Taigi, įvertinkim ne pinigų nominalą, ką turime sąskaitoje, o jų REALIĄ PERKAMĄJĄ GALIĄ. Taigi, metų pradžioje dedam į sąskaitą tuos pačius dešimt tūkstančių litų. Tai mūsų atskaitos taškas, nuo kurio vertinsim, kiek per metus nuvertės mūsų pinigai, t.y., kiek realiai sumažės jų perkamoji galia, nors kiekis turėtų (pridėjus palūkanas) netgi padidėti.

Metinė infliacija Lietuvoje šiemet svyruoja apie keturis procentus (4 proc.) ir daugiau. Tą galima pasižiūrėti Lietuvos statistikos departamento tinklalapyje http://www.stat.gov.lt . Taip pat yra žinoma, tik garsiai per daug neaiškinama, kad bankų siūlomos indėlių palūkanos yra apytiksliai perpus mažesnės nei šalies infliacija (o kaip kitaip bankai uždirbs???). Todėl visada galite greitai ir beveik tiksliai įvertinti, kokia infliacija mūsų Lietuvėlėje – tam tereikia banko siūlomas palūkanas padauginti iš dviejų. Toks skaičiavimas - jokia naujiena šiek tiek finansiškai apsišvietusiems žmonėms.

Žiūrim, ką po metų turim su tais dešimčia tūkstačių litų. Tarkim, metinė infliacija buvo 5 proc. Dėl jos tų dešimties tūkstančių reali perkamoji galia atitiks tik devynis tūkstančius penkis šimtus litų (nors nominalą tebeturime tą patį!) vietoje dešimties tūkstančių, buvusių metų pradžioje (10000 Lt – (10000 Lt x 0,05) = 10000 Lt – 500 Lt = 9500 Lt).

Kaip su palūkanom? Jei metų pradžioje sutarta trys (kur tiek šiandien duoda? :) ) procentai (trys šimtai litų už dešimt tūkstančių), tai metų pabaigoje šių trijų šimtų litų REALI perkamoji galia tebus du šimtai aštuoniasdešimt penki litai (300 Lt – (300 Lt x 0,05) = 300 Lt – 15 Lt = 285 Lt). Taigi, kai metų pabaigoje iš viso sąskaitoje turėsite dešimt tūkstančių tris šimtus litų (10300 Lt), per daug nedžiūgaukite – jų reali perkamoji galia nuo dešimties tūkstančių metų pradžioje (dar be palūkanų!) sumažėjo iki devynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkų litų (ir čia jau su palūkanomis!!!) (10300 Lt – (10300Lt x0,05) = 10300 Lt – 515 Lt = 9785 Lt).

Prisiminkim, kad po palūkanų, viršijančių 200 Lt, apmokestinimo 15 proc. mūsų sąskaitoje metų gale nominaliai yra dešimt tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt penki (10285 Lt). Jų reali perkamoji galia lyginant su dešimčia tūkstančių metų pradžioje (be palūkanų) tėra likusi devyni tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt litų ir septyniasdešimt penki centai (čia su palūkanomis, nuo kurių sumokėti mokesčiai) (10285 Lt – (10285 Lt x 0,05) = 10285 Lt – 514,25 Lt = 9770,75 Lt). Taigi, po metų DĖL INFLIACIJOS sumažintą mūsų pinigų perkamąją galią (9785 Lt) dar keturiolika litų dvidešimt penkiais centais (15 Lt – (15 Lt x 0,05) = 15 Lt – 0,75 Lt = 14,25 Lt) (pagal nominalą – 15 Lt (15 proc. nuo 100 Lt. Kas virš 200 litų)) sumažina valdžia mokesčių pavidalu. Ar tai daug? Tai aišku, kad nedaug čia tų mokesčių.

BET... klausimas, ar tai nėra apiplėšimas, kai dėl nemokšiškų valdžios veiksmų šalyje (nes valdžia (Vyriausybė) turi realią įtaką šalyje vykstantiems procesams, tik klausimas, kaip tą įtaką naudoja) yra infliacija, dėl kurios gyventojai ir taip jau skurdinami sumažinant jų turimų pinigų perkamąją galią, ir dar, prie to pačio, iš žmonių paimami mokesčiai nuo pajamų, kurios REALIAI SUMAŽĖJO, kas kad nominalas padidėjo (dėl infliacijos nupirkti juk galime mažiau, nors pinigų kiekis padidėjo!). Kaip galima imti mokesčius už tai, kad turimas turtas sumažėjo??? Logika sako, kad apmokestinamas turėtų būti perteklius (pvz., jei šalyje infliacija nulinė arba minusinė (defliacija), va tada tai sutinku, kad apmokestinimas turi logikos), o čia gaunasi, kad apmokestinamas po metų susidarantis trūkumas... Ar tai neįteisintas, kad ir po kelis litus, žmonių apvogimas? Mokėti mokesčius už tai, kad nebeturi tiek, kiek turėjai... Įdomiais laikais gyvenam...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą