2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

Šiuolaikinis pinigų kūrimas arba kaip tai susiję su skolinimusi

Šį kartą įdedu ištrauką iš vadovėlio "Ekonomikos teorija", parašytą 2005-ais metais autorių kolektyvo, skirto Lietuvos aukštosioms mokykloms. Manau, kad pats trumpiau ir aiškiau neparašysiu to, kas išdėstyta. Perskaičius ir supratus cituojamos ištraukos (beveik viso poskyrio) mintį vertėtų dar kartą pamąstyti, kaip kiekvieno iš mūsų finansiniai veiksmai sumuojasi ir daugelio žmonių tarsi nedideli jų kasdieniniai sprendimai dėl paskolų galų gale turi ženklią įtaką visiems. Esmė yra ta, kad pinigai yra kuriami "iš nieko", remiantis tik prisiimtais skoliniais įsipareigojimais. Kokiu būdu paskola yra šiuolaikinės vergovės forma, esu savo nuomonę rašęs ankstesniuose įrašuose. Gero skaitymo!

citavimo pradžia:

...Dalinio rezervo principas dabar pirmiausia padeda reguliuoti pinigų pasiūlą. Jis realizuojamas įstatymu nustatant būtiną rezervą kaip procentinį banko depozitų kiekį.

Pinigų pasiūlos plėtimas ir mažinimas

Gali atrodyti, kad šiandien, kai joks bankas, išskyrus vyriausybės kontroliuojamą centrinį banką, jau nebegali leisti banknotų, pinigų kūrimas bankams nebeįmanomas. Jų emisija - vien vyriausybės rankose. Tačiau taip nėra. Prisiminkime, kad vienas iš pinigų pasiūlos elementų yra pinigų sumos, padėtos į einamąsias (čekines) sąskaitas, čekinius depozitus. Imkime pavyzdį ir pasekime pinigų kūrimo procesą. Tarkime, kad pilietis A pilnametystės proga iš savo dėdės gauna 1000 litų grynais pinigais. Pilietis A sumano atidaryti Žemaitijos banke nuosavą čekinę sąskaitą - įteikia bankui 1000 litų ir gauna čekių knygelę. Tarkime, kad privalomas banko rezervas yra 20 %. Vadinasi, bankas 200 litų uždaro į savo seifus, o 800 litų yra atliekamas rezervas. Tokio rezervo buvimas normaliomis sąlygomis jokiam bankui nėra pageidautinas, nes neduoda pelno, todėl bankas pasistengs jį likviduoti. Tuos 800 Lt Žemaitijos bankas paskolins, tarkime, rimtam klientui B, nuolatiniam Telšių gyventojui, sumaniusiam pirkti antrą automobilį. Banko aktyvų sąraše atsiranda įrašas - 800 Lt piliečiui B iš Telšių. Pinigų tarsi nepadaugėjo - 1000 litų, padėtų į banką, pasidalijo į 200 Lt, ,,įšaldytų" banko rezerve (rezervas gali būti tik grynieji pinigai bei depozitai Centriniame banke) ir 800 Lt, išduotų piliečiui B kaip paskola. Betgi pamiršome pilietį A. Jis su čekių knygele rankose dabar gali atsiskaityti už prekes ir paslaugas, išrašydamas čekius su nurodyta jo sąskaita Žemaitijos banke. Faktiškai jo rankose 1000 Lt pinigų. Vadinasi, bendra pinigų pasiūla po to, kai pilietis A padėjo 1000 Lt į banką, padidėjo iki 1800 Lt. Bet tai dar ne viskas. Pilietis B negaišo įgyvendinti savo planų, nusipirko automobilį ir 800 Lt atsidūrė firminės Opelio parduotuvės kasoje, iš kur kitą dieną jie buvo perkelti į Aukštaitijos banko Telšių skyrių. Toliau viskas vyko analogiškai -20% privalomo rezervo (160 Lt) liko banko seifuose, o 640 Lt buvo paskolinta ir tokia suma dar padidino pinigų pasiūlą. Visas pradinės 1000 Lt grynųjų pinigų sumos kelias, didinant pinigų pasiūlą, pavaizduotas lentelėje.

Pinigų pasiūlos augimas litais atsiradus naujiems (kai privalomas rezervas 20%)

Bankai

Nauji grynųjų pinigų indėliai (rezervai)

Privalomų rezervų prieaugis

Čekiniai depozitai, atsirandantys naujų paskolų pagrindu

Pradinis įnašas

1000,00

200,00

800,00

Antroji grandis

800,00

160,00

640,00

Trečioji grandis

640,00

128,00

512,00


Ketvirtoji grandis

512,00

102,40

409,60


Penktoji grandis

409,60

81,92

327,68

Šeštoji grandis

327,68

65,54

262,14

Septintoji grandis

262,14

52,43

209,71

Visos kitos grandys

1048,58

209,71

838,87

Iš viso

5000,00

1000,00

4000,00


Toks nebaigtine proporcija išreiškiamas procesas mums jau pažįstamas - su juo susidūrėme nagrinėdami multiplikatorių. Šio proceso formulė tokia: l+R+R+R^+R^ ... = 1/U-R), čia R - koeficientas, pagal kurį pradinis įrašas perrašomas į kitą įrašą. Mūsų pavyzdyje R = 0.8, taigi vadinamasis pinigų multiplikatorius šiuo atveju lygus 5. Jis reiškia, kad 1000 litų naujų rezervų atsiradimas banke pinigų pasiūlą padidina iki 5000 Lt. Vadinasi, pinigų pasiūla išaugo 4000 Lt, o jei būtume dar tikslesni, čekinių depozitų suma padidėjo 5000 Lt, o grynųjų pinigų kiekis sumažėjo 1000 Lt. Kuo mažesnis privalomo rezervo dydis, tuo daugiau išauga pinigų pasiūla, ir atvirkščiai. Šitaip privalomų bankų rezervų dydis gali būti panaudotas pinigų pasiūlai reguliuoti. Atvirkščia analogija veikia pinigų pasiūlos mažėjimo procesas.

citavimo pabaiga.

Jokia paslaptis, kad panašiu principu yra spausdinamas JAV doleris. Apie tai smulkiau galite paskaityti Čikagos banko brošiūroje, kurios pdf formato kopija klaidžioja po internetą (google paieškos lauke įrašykite modern money mechanics: pdf ir paspaudę antrą nuo viršaus paieškos rezultatą visą dokumentą parsisiųsite). Be abejo, šiam dokumentui garbės nedaro jo naudojimas visokiausiais neaiškiais propagandiniais tikslais, tačiau čia jau kiekvienam spręsti, kiek tai rimta ir pagrįsta. Tačiau tame pačiame rimtame vadovėlyje neradau atsakymo į visai įdomų klausimą: kadangi realybėje indėliai dedami ir paskolos išduodamos už palūkanas, kur yra galutinis Aukštaitijos ir Žemaitijos ir kitų bankų skolininkų PAPILDOMŲ pinigų šaltinis sumokėti palūkanoms? :)

2 komentarai:

  1. Pinigai palūkanoms uždirbami pagaminus ir realizavus produktą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tik iš dalies taip yra, kaip rašote. Prisiminkim įrašo pavyzdį. Išplėskim iki to, kad visa rinka ir yra tie 1000 Lt, kurie paskolų pavidalu tapo 5000 Lt. Taigi, visa rinkoje esanti pinigų masė yra 5000 litų. O bet tačiau kadangi :) paskolos kaip žinome išduodamos už palūkanas. Tarkim, palūkanos yra 10 proc. Atidavus visas skolas su palūkanomis visa pinigų masė būtų 5500 Lt. Tačiau rinkoje tėra 5000... Kas, kad pagaminsim produktą. Iš kur paimti tuos papildomus 500 litų pinigų, kad pinigų masė padidėtų nuo 5000 iki 5500? :)

    AtsakytiPanaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.