2012 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienis

Pamąstymui

Šitą trumpą įrašą paskatino kitų žmonių mintys ir pastebėjimai, dėkui jiems. Norėtųsi, kad ir kiekvienas iš mūsų savarankiškai daugiau galvotume, ką darome ir ko nedarome, kad mūsų Tėvynė Lietuva grimzta esama kryptimi, ir ką kiekvienas savo rate, savo aplinkoje galėtume padaryti, kad būtų kitaip.
Visą informaciją galima atrasti internete, ten ją ir atraskite ir patikrinkite. Skaičiavimai čia pateikti tik apytikriai, nes ne skaičiuose po kablelio esmė. Ir ne aukse, apie kurį toliau rašysiu, ar jo kiekyje esmė. Auksas, tiksliau jo kiekis, čia suprantamas kaip atramos taškas kiekybiniam šalies būklės ir jos vystymosi krypties (kokia ji mūsų šalyje šiandien?) įvertinimui ir palyginimui.
Šiuo metu Lietuvos skola artėja prie 50 milijardų litų (47,7 maždaug). Toks klausimas - kiek aukso galima nupirkti už šią sumą? 1 kg aukso šia dienai kainuoja apie 42 tūkst. eurų, t.y., apie 145 tūkst. litų. Tona aukso paprasčiausiai padauginus 145000*1000=145 mln litų.  Taigi, Lietuvos skolą pavertę auksu, gauname, kad šios dienos kainomis esame kažkam skolingi 345 tonas aukso.
Dabar apie tarpukario Lietuvą, citata iš interneto puslapių:
"1940 metų vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9 593,4 kg aukso."
Taigi, valstiečių, žemdirbių šalis, mūsų seneliai ir proseneliai, nualinti carinės okupacijos, pirmojo pasaulinio karo baisumų ir t.t. sugebėjo per dvidešimt metų sukaupti ir išsaugoti beveik 10 t aukso. Kas giliau domėjosi tarpukario Lietuvos ekonomika, patvirtins, kad dažniausiai metinis valstybės biudžetas būdavo proficitinis (pajamos buvo didesnės už išlaidas), ne taip, kaip dabar metai iš metų deficitinis (išlaidos viršija pajamas).
Ką dėl savo šalies padarėm ar nepadarėm kiekvienas iš mūsų, kad per antrosios nepriklausomybės dvidešimtmetį ištaškėm ir esam skolingi jau apie 35 kartus didesnį kiekį aukso (todėl dabartinės Lietuvos aukso atsargos, daugiausia tai senelių palikimas iš tų laikų, mums tepriklauso teoriškai :) ), nei kad buvo sukaupę ir mums palikę seneliai? Kur toliau su tokia veikla galima nueiti? Kas galų gale gresia, kai išlaidos nuolat viršija pajamas? Sėkmės ir gerų apmąstymų.